Pandemėjė

Pandemėjė īr dėdlesnis nekāp paprastas ožkretiamuos lėguos ėšplėtėms keliūs šalīs, keliūs žemīnūs vuo vėsam svietė.

Skaituoma, ka līgšiuolē žmuonėjė labiausē nusariuoje XIV o. Euruopuo kėlosė mara pandemėjė, nu katruos pasėmėrė 75–200 mln. žmuoniū. Žemaitėjė ė Lietova ne vėina sīki sariuojė mara ė kuoleras pruotrūkē.

Gerā žėnuomė pastaruojė šimtmetė pandemėju pavīzdē:

• 1918–1923 m.: ispanėška gripa pandemėjė (virusos H1N1). Diel anuos pražova 25–50 mln. žmuoniū (daugiau nekāp per Pėrma svieta vaina).
• 1957–1958 m.: Azėjės grips (virusos H2N2), pražova 1–2 mln. žmuoniū.
• 1968–1970 m.: Honkonga grips (virusos H3N2), pražova 0,5–2 mln. žmuoniū.
• 2009–2010 m.: Kiauliu grips (virusos H1N1), pražova zars 0,5 mln. žmuoniū.
• nu 1981 m. tabasontė AIDS pandemėjė (ŽIV virusos), ligė 2021 m. pražova 36,3 mln. žmuoniū.
• nu 2019 m. tabasontė COVID-19 pandemėjė (virusos SARS‑CoV‑2), pražova bėnt 6,3 mln. žmuoniū.