Šachmatai 960

a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Viena iš 960 galimų starto pozicijų (#177).

Šachmatai 960 (iš pradžių vadinti Atsitiktiniais Fišerio šachmatais) – šachmatų žaidimo variantas, sukurtas didmeistrio Bobio Fišerio (angl. Bobby Fischer)[1], laimėjusio pasaulio čempionatus nuo 1972 m. iki 1975 m. Pirmą kartą pristatyti 1996 m. birželio 19 d. Buenos Airėse Argentinoje.[1][2][3]

Fišerio tikslas buvo sukurti tokius šachmatus, kuriuose talentas ir kūrybiškumas būtų svarbesni nei debiutų analizė ir jų įsiminimas. Tam sukurta atsitiktinai išdėstyta pradinė figūrų pozicija (tik ji privalo kartotis pas abu žaidėjus), todėl debiutų sekos kartojimas yra neveiksmingas. Žaidimas taip vadinamas todėl, kad galimų pasikartojančių figūrų išsidėstymų pirmojoje gulstinėje (išskyrus pėstininkus, kurie stovi antroje gulstinėje ir rikius, kurie turi stovėti skirtingų spalvų laukeliuose) yra 960.

2019 m. FIDE pripažino šią šachmatų atmainą ir pradėjo rengti jos pasaulio čempionatus.[4]

Pradinės padėties kūrimas

Paprastai pradinė pozicija kuriama prieš kiekvieną partiją, nors būna ir išimčių. Varžovai su sukurta pradine pozicija supažindinami, priklausomai nuo varžybų organizatorių parengtų nuostatų, likus 10-15 min iki partijos pradžios. Per tą laiką jie gali konsultuotis su savo treneriu, esančiu žaidimo sąlėje, jei šis yra registruotas varžybose. Tačiau renkant informaciją apie pradinę poziciją, negalima naudotis jokiomis elektroninėmis priemonėmis.[5]

Naudojant programinę įrangą

Varžybose naudojama speciali programinė įranga skirta pradinės padėties generavimui. Jos yra pakankamai.[6]

Rankiniu būdu

Jei programinės įrangos nėra arba žaidėjai ja nepasitiki, yra būdų, kaip sudaryti atsitiktinę pradinę poziciją. Vienas jų Hanso L. Bodlaenderio pasiulyta procedūra. Ji su vienoda tikimybe sugeneruoja bet kurią iš 960 galimų pradinių Fišerio atsitiktinių šachmatų pozicijų. Ji burtų traukimui naudoja kūbinį kauliuką su 6 skaitmenimis ant jo šonų. Procedūros eiga sekanti:

  1. Metamas kauliukas ir pagal nustatytą skaičių, baltųjų rikis, skaičiuojant nuo šachmatų lentos kairės, statomas ant juodo laukelio. Skaičius 1 žymi pirmąjį juodą laukelį iš kairės (a1 algebriniu žymėjimu), 2 – antrą juodą laukelį iš kairės (c1), 3 – trečią (e1), o 4 – ketvirtą (g1). Kadangi ant lentos nėra penktos ar šeštos pozicijų, kauliuko metimas kartojamas, kol pasirodys ne 5 ar 6.
  2. Metamas kauliukas ir kitas baltųjų rikis, priklausomai nuo iškritusio skaičiaus statomas ant toliau nurodyto balto laukelio (jei burtus metant iškrito skaičius 1, rikis statomas ant b1 laukelio, jei 2 - d1 ir tt). Metimas kartojamas jei iškrito 5 arba 6.
  3. Metamas kauliukas ir, jei iškrito skaičius - 1, valdovė statoma ant pirmojo (kairiausio) neužimto laukelio, o 6 – ant šešto, dešinėje esančio neužimto laukelio.
  4. Metamas kauliukas ir, pagal burtu keliu nustatytą skaičių, ant neužimto laukelio statomas žirgas. Jei metant kauliuką iškrito 6 metimas kartojamas.
  5. Metamas kauliukas ir, pagal burtu keliu nustatytą skaičių, ant neužimto laukelio statomas kitas žirgas. Jei metant kauliuką iškrito 5 ar 6 metimas kartojamas.
  6. Baltųjų bokštas statomas ant 1-o tuščio pirmos eilės laukelio, baltųjų karalius - ant 2-o neužimto pirmos eilės laukelio (karalius neturi stovėti laukeliuose a1 arba h1, nes jų gali prireikti bokštui), o likusį baltųjų bokštą - ant 3-io neužimto pirmos eilės laukelio.
  7. Ant įprastų laukelių sutatomi visi baltųjų ir juodųjų pėstininkai, o juodųjų figūros sustatomos taip, kad jos tiksliai atspindėtų baltąsias (juodieji turi turėti lygiai tokio pat tipo figūrą laukelyje a8, kurią baltieji turi laukelyje a1 ir analogiškai turi būti sekančiose vertikalėse).

Tai ne vienintelis būdas, kaip nenaudojant programinės įrangos, sukurti pradinę padėtį.[7]

Rokiruotės ypatumai

Rokiruotė dėl karaliaus ir bokštų atsitiktinių padėčių turi tam tikrų ypatumų, lyginant su rokiruote įprastuose šachmatuose.

Atsitiktinių Fišerio šachmatų partijoje kiekvienam žaidėjui leidžiama rokiruoti tik vieną kartą. Tiek karalius tiek dalyvaujantis bokštas iki ruokiruotės neturi būti vaikščioję. Jos negalima atlikti, jei karalius yra šachuojamas[8]. Po rokiruotės galutinės bokšto ir karaliaus pozicijos turi būti lygiai tokios pačios, kaip ir įprastuose šachmatuose.

Jei rokiruojama į c vertikalės pusę, kuri klasikiniuose šachmatuose dar vadinama ilgąja rokiruote, ir kuri žymima kaip 0-0-0, baltųjų karalius stovi laukelyje c1, o jų bokštas – d1. Juodųjų karalius po savo rokiruotės stovi laukelyje c8, o jų bokštas – d8.

Po rokiruotės į g pusę, kuri klasikiniuose šachmatuose žymima kaip 0-0, arba vadinama trumpąja, baltųjų karalius stovi laukelyje g1, o jų bokštas – laukelyje f1. Juodųjų karalius po savo rokiruotės stovi laukelyje g8, o jų bokštas – f8.

Kai kuriose pradinėse pozicijose karalių ar bokštą (bet ne abu) rokiruotės metu nereikia judinti.

Kai kuriose - rokiruotę galima vykdyti jau pirmuoju ėjimu[9]. Visi laukeliai, tarp karaliaus pradinės padėties ir rokiruotės stovėjimo laukelio (įskaitant ir galutinį) ir visi laukeliai, tarp rokiruojančio bokšto pradinio ir laukelio, kuriame turės stovėti bokštas (įskaitant paskutinį) turi būti laisvi nuo figūrų, Rokiruotėje dalyvaujančios figūros gali peršokti tik rokiruojantį bokštą ar karalių.

Po rokiruotės skirtingai nuo standartinių šachmatų, kai kurie vidiniai rokiruotės laukeliai gali likti užpildyti figūromis, Pavyzdžiui, po c- rokiruotės (0-0-0), gali likti figūrų a1 ir b1 laukeliuose, o po g-rokiruotės (0-0) - e1 ar h1 laukeliuose.

Rokiruotės vykdymas, lyginant su įprastaisiais šachmatais, šiek tiek skiriasi. Priklausomai nuo karaliaus ir bokšto padėties ji atliekama vienu iš šių būdų:

  • Judinant dvi figūras: atliekant ėjimą karaliumi ir ėjimą bokštu. (kaip ir standrtiniuose šachmatuose).
  • Vien tik karaliaus ėjimu (kai bokštas pradinėje padėtyje stovi rokiruotės vietoje).
  • Vien tik bokšto ėjimu (kai karalius stovi rokiruotės vietoje).
  • Sukeičiant vietomis karaliaus ir bokšto padėtis. (kai pradinėje padėtyje bokštas ir karalius stovi greta).

Pastaruoju atveju rekomenduojama: pirma nuimti karalių ir pastatyti šalia lentos ir bokštą iš pradinės padėties perkelti į jo laukelį po rokiruotės, Tai atlikus, karalius pastatomas ant ant jam skirto laukelio.[10]

Taip pat skaitykite

Išnašos