Šiaurės Osetija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šiaurės Osetija-Alanija Республика Северная Осетия–Алания Цæгат Ирыстоны Аланийы Республикæ | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusija
| ||||||
| Federalinė apygarda | Pietų federacinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Kaukazas | ||||||
| Administracinis centras | Vladikaukazas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, osetinų | ||||||
| Vadovas | Taymuraz Mamsurov | ||||||
| Gyventojų | 710 275 (68) | ||||||
| Plotas | 8 000 km² (68) | ||||||
| - vandens % | 2,9 % | ||||||
| Tankumas | 89 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Šiaurės Osetija-AlanijaVikiteka | ||||||
Šiaurės Osetija (taip pat Šiaurės Osetija-Alanija) (rus. Республика Северная Осетия–Алания; oset. Цæгат Ирыстоны Аланийы Республикæ) – autonominė respublika Rusijoje, Kaukazo kalnuose. Ribojasi su Kabardos-Balkarijos Respublika, Stavropolio kraštu, Čečėnijos bei Ingušijos respublikomis ir Gruzija (Pietų Osetija).
Geografija
Respublika įsikūrusi Didžiojo Kaukazo šiauriniame šlaite. Einant į šiaurę paviršius leidžiasi žemyn. Aukščiausia viršukalnė – Kazbekas (5033 m). Klimatas žemyninis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -4 °C, liepos mėnesio +20-23 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 450–800 mm. Svarbiausia upė – Terekas (su intakais – Ardonu, Uruchu, Fiagdonu). Pašlaitėse auga plačialapių miškai, sudaryti iš bukų, ąžuolų, skroblų. Aukštikalnėse plyti subalpinės ir alpinės pievos, įdubose – mišrieji miškai. Įsteigtas Šiaurės Osetijos draustinis.
Tautinė sudėtis
Miestai
Didžiausi miestai 2002 m. (> 15 tūkst. gyventojų):
-
Ardono tarpeklis -
Dargavso nekropolis ir gyvenvietė -
Alanijos vienuolynas
