Šigeliozė

Šigeliozės bakterijos išmatų mėginyje

Šigeliozė – žarnyno infekcija, kurią sukelia Shigella genties bakterijos.[1][2]

Simptomai paprastai prasideda, praėjus 1–2 dienoms po kontakto su sukėlėju, gali pasireikšti viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai, mėšlungiškas noras tuštintis.[1] Sergantysis gali viduriuoti su kraujo priemaišomis.[1] Simptomai paprastai trunka 5–7 dienas, visgi, kol žarnyno veikla visiškai normalizuojasi, gali praeiti keletas mėnesių.[1] Galimos komplikacijos – reaktyvusis artritas, sepsis, traukuliai ir hemolizinis ureminis sindromas.[1]

Ligą sukelia 4 rūšių Shigella genties bakterijos:[3] Shigella flexneri, Shigella sonnei, Shigella boydii ir Shigella dysenteriae.[4] Vienintelis infekcijos rezervuaras – žmogus.[4] Paprastai užsikrečiama per kontaktą su užkrėstomis išmatomis.[1] Užterštas gali būti maistas, vanduo, taip pat galima užsikrėsti per nešvarias rankas, lytiniu keliu.[1][5] Užkratas gali plisti pernešamas musių, keičiant sauskelnes ar vystyklus.[1] Liga diagnozuojama, ištyrus išmatų mėginį.[1]

Infekcijos rizika sumažėja, tinkamai plaunant rankas.[1] Vakcina nesukurta.[1] Šigeliozė dažniausiai praeina be specifinio gydymo.[1] Rekomenduojama ilsėtis, gerti pakankamai skysčių.[1] Simptomus gali palengvinti bismuto subsalicilatas; visgi nerekomenduojama vartoti vaistų, kurie slopina žarnų susitraukimus, pvz., loperamido.[1] Esant sunkiems atvejams, gali būti duodama antibiotikų, tačiau dažnas atsparumas jiems.[1][6] Vieni iš dažnai skiriamų antibiotikų – ciprofloksacinas ir azitromicinas.[1] Persirgus šigelioze, ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja.[4]

2005 m. Pasaulio sveikatos organizacijos pranešime nurodoma, kad pasaulyje per metus šigelioze užsikrečia mažiausiai 80 mln. žmonių, apie 700 000 iš jų miršta.[3] Daugiausia atvejų fiksuojama besivystančiose šalyse.[3] Dažniausiai suserga maži vaikai.[1] Šigeliozės protrūkių pasitaiko darželiuose ir mokyklose.[1] Be to, ši liga ganėtinai dažna tarp keliautojų.[1] JAV per metus registruojama apie pusė milijono susirgimų šigelioze.[1] Lietuvoje registruojami pavieniai atvejai.[4]

Išnašos

  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 „General Information| Shigella – Shigellosis | CDC“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2016-08-03. Suarchyvuota iš originalo 2017-04-16. Nuoroda tikrinta 2017-04-20.
  2. ↑ „Factsheet about shigellosis“. European Centre for Disease Prevention and Control (anglų). 2010-07-08.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 Guidelines for the control of shigellosis, including epidemics due to Shigella dysenteriae type 1 (PDF). WHO. 2005. p. 2. ISBN 978-9241593304. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2017-08-21. Nuoroda tikrinta 2017-04-20.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Šigeliozės. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nuoroda tikrinta 2024-12-26.
  5. ↑ Antibiotic Resistance Threats in the United States, 2019 (PDF). CDC. 2019. p. 9. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-10.
  6. ↑ „Update – CDC Recommendations for Managing and Reporting Shigella Infections with Possible Reduced Susceptibility to Ciprofloxacin“. emergency.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2018-06-07. Nuoroda tikrinta 2018-06-16.