Šiltinė

Šiltinė, seniau vadinta tifu – infekcinių ligų grupė, apimanti epideminę šiltinę (platina utėlės), cucugamušio šiltinę (platina tam tikri arachnidai) ir endeminę šiltinę (platina blusos).[1] Dažni simptomai yra karščiavimas, galvos skausmas ir bėrimas.[1] Paprastai pasireiškia praėjus vienai ar dviem savaitėms po kontakto.[2]

Ligas sukelia tam tikros bakterijos.[1] Epideminę šiltinę sukelia kūno utėlių platinama Rickettsia prowazekii, cucugamuši šiltinę sukelia Orientia tsutsugamushi , kuriuos platina tam tikri arachnidai, o endeminę šiltinę sukelia Rickettsia typhi , kurią platina blusos.[1]

Yra sukurtos vakcinos, tačiau jų nėra prekyboje. [3] [4] [5] Prevencija vykdoma siekiant mažinti kontakto su ligą platinančių organizmų kontakto galimybę. [3] [4][5] Gydoma antibiotiku doksiciklinu.[2] Epideminė šiltinė paprastai pasireiškia protrūkių metu, esant blogoms sanitarinėms sąlygoms ir esant daug žmonių. [6] Dėl pagerėjusių sanitarinių sąlygų kyla retai. [3] Cucumuši šiltinė pasireiškia Pietryčių Azijoje, Japonijoje ir Šiaurės Australijoje . [4] Pelių šiltinė pasireiškia tropinėse ir subtropinėse pasaulio vietose. [5]

Šiltinė, arba tifas, buvo aprašyta vėliausiai nuo 1528 m.[7] Tifo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio tûphos (τῦφος), reiškiančio 'miglą' arba 'dūmas', iš ko kildinama ir kita reikšmė, 'kliedesys', taip nusakant užsikrėtusiųjų psichikos būklę.[7] Šiltinė ir vidurių šiltinė yra skirtingos ligos, kurias sukelia įvairių tipų bakterijos.[8]

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2010 m. mirtingumas nuo šiltinės buvo maždaug vienas 5 000 000 žmonių per metus.[9]

Šiandien išlikusios vos kelios epideminės šiltinės zonos. Skaičiuojant nuo XX a. pab., atvejų užfiksuota Burundyje, Ruandoje, Etiopijoje, Alžyre ir kai kuriose Pietų ir Centrinės Amerikos srityse.[10][11][12][13]

Tačiau dar XIX a. šiltinės protrūkiai nebuvo reti. Napoleonui traukiantis iš Maskvos 1812 m., nuo šiltinės mirė daugiau prancūzų karių, nei mūšiuose su carinės Rusijos kariais.[14]

Šaltiniai

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Typhus Fevers“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.„Typhus Fevers“. www.cdc.gov. 2017 m. kovo 7 d. Archyvuota 2017-03-26
  2. ↑ 2,0 2,1 „Information for Health Care Providers“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.„Information for Health Care Providers“. www.cdc.gov. 2017 m. kovo 7 d. Archyvuota 2017-03-26. Tikrinta 2017-03-26
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 „Epidemic Typhus“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-27.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 „Scrub Typhus“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). 2017-03-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 „Murine Typhus“. www.cdc.gov (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2017-03-26.
  6. ↑ „WHO | Typhus“. www.who.int. 1997 m. gegužė. Nuoroda tikrinta 2017-03-26. {cite web}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  7. ↑ 7,0 7,1 Mandell, Douglas, and Bennett's Principles and Practice of Infectious Diseases E-Book. Elsevier Health Sciences. 2014. ISBN 9780323263733.
  8. ↑ Bacterial Infections of Humans: Epidemiology and Control. Springer. 2013. ISBN 9781461553274.
  9. ↑ WHO Statistical Information System (WHOSIS) Archyvuota kopija 2010-02-21 iš Wayback Machine projekto.
  10. ↑ Raoult D, Roux V, Ndihokubwayo JB, Bise G, Baudon D, Marte G, Birtles R (1997). „Jail fever (epidemic typhus) outbreak in Burundi“. Emerging Infectious Diseases. 3 (3): 357–60. doi:10.3201/eid0303.970313. PMC 2627627. PMID 9284381.
  11. ↑ Mokrani K, Fournier PE, Dalichaouche M, Tebbal S, Aouati A, Raoult D (2004 m. rugpjūtis). „Reemerging threat of epidemic typhus in Algeria“. Journal of Clinical Microbiology. 42 (8): 3898–900. doi:10.1128/jcm.42.8.3898-3900.2004. PMC 497610. PMID 15297561. {cite journal}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  12. ↑ „Epidemic typhus risk in Rwandan refugee camps“. Relevé Épidémiologique Hebdomadaire. 69 (34): 259. August 1994. PMID 7947074.
  13. ↑ Perine PL, Chandler BP, Krause DK, McCardle P, Awoke S, Habte-Gabr E, et al. (1992 m. gegužė). „A clinico-epidemiological study of epidemic typhus in Africa“. Clinical Infectious Diseases. 14 (5): 1149–58. doi:10.1093/clinids/14.5.1149. PMID 1600020. {cite journal}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  14. ↑ The Historical Impact of Epidemic Typhus Archyvuota kopija 2009-11-06 iš Wayback Machine projekto.. Joseph M. Conlon.