Šnipiškės
Šnipiškės | ||
---|---|---|
54°42′07″š. pl. 25°16′44″r. ilg. / 54.702°š. pl. 25.279°r. ilg.Koordinatės: 54°42′07″š. pl. 25°16′44″r. ilg. / 54.702°š. pl. 25.279°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Šnipiškių seniūnija | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Снипишки Кальварiйскiе, lenk. Snipiszki[2] |
Šnipiškės – Vilniaus miesto dalis, išsidėsčiusi dešiniajame Neries krante priešais Naujamiesčio seniūniją.[3] Šnipiškių seniūnija, administracinių ir verslo pastatų kompleksas. Yra Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Europos aikštė, Vilniaus miesto savivaldybės būstinė, Nacionalinė galerija, universitetinė Žalgirio ligoninė.
Etimologija
Šnipiškės – dvarininkinis vietovardis, kildinamas iš šioje vietovėje turėjusio dvarą turtingo Vilniaus pirklio Povilo Šnipio pavardės, kuriam Ldk Vytautas buvo padovanojęs už Neries upės didelius žemės plotus. XX a. tarpukario metų turistiniuose vadovuose po Vilnių buvo rašomas vietovardis Šnipiškis.
Istorija
Šnipiškės (Šnipiškis) Vilniaus istoriniuose dokumentuose minimos nuo XVI a. Šnipiškių priemiestis pradėjo formuotis pastačius tiltą per Nerį. 1536 m. siekiant palengvinti susisiekimą su Vilniaus miestu, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo įsakymu Vilniaus pilies prižiūrėtojas Ulrichas Horazijus per Neries upę pastatė medinį tiltą su mūrinėmis atramomis ir mūriniais vartais, ir butais antrame aukšte tilto sargams bei muitininkams. Šalia tilto kūrėsi Šnipiškių priemiestis.
XVI a. antroje pusėje Šnipiškes valdė Krėvos seniūnas Mikalojus Astikas, XVI a. pabaigoje – LDK maršalka Eustachijus Valavičius. Čia žemių įvairiu laiku turėjo Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, LDK didikai Oginskiai. XVII a. Šnipiškės priklausė LDK didikams Sapiegoms. 1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega sklypą prie Neries padovanojo jėzuitams.
1905 m. Riešės valsčiaus Šnipiškių priemiestyje gyveno 302 žmonės.[4]
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buvo suformuotos dvi istorinės Šnipiškių dalys – Skansenas ir Piromontas, 1993 m. įrašytos į Kultūros vertybių registrą.[5]
Iki XX a. vidurio Šnipiškėse, prie Žvėryno gatvės (Vilkmergės), kuri eina pagal dešinįjį Neries krantą, buvo 13 akmenų grupė, vadinama Užkeiktomis vestuvėmis. Šie akmenys buvo sunaudoti statyboms. Netoli Vestuvių akmenų vietos, dešiniajame Neries krante, yra akmuo su iškaltais Gediminaičių stulpais – vienas iš kelių istorinių Vilniaus miesto riboženklių.[6]
Galerija
-
Rinktinės g.
-
Giedraičių g.
Praeityje stovėjo Šnipiškių sinagoga, buvo Šnipiškių žydų kapinės. Išlikę prieškariu statyti Šnipiškių bunkeriai.
Menas
2010 m. sukurtas dokumentinis filmas, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ Didžiojo prizo nugalėtojas, „Šanxai banzai“ (rež. Jūratė Samulionytė). Tai ironiškas filmas su vaizdais iš Šnipiškių mikrorajono, vilniečiams žinomo kaip „Šanchajus“, pasakojantis apie unikalią daugiatautę kaimo bendruomenę miesto centre.
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Snipiszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 935 psl. (lenk.)
- ↑ Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.70 ir 25.28“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd.
{cite map}
:|access-date=
privalomas|url=
(pagalba); Išorinė nuoroda parametre
(pagalba); Missing or empty|map=
|title=
(pagalba) - ↑ Гошкевич И.И. Виленская губерния: Полный список населенных мест со статистическими данными о каждом поселении, составленный по официальным сведениям. Вильна, 1905.
- ↑ Gudovič, Jelena (2014). „Šnipiškių seniūnija. Urbanistika ir architektūra“. vilnijosvartai.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-02-13. Nuoroda tikrinta 2014-09-19.
{cite web}
: Nežinomas parametras|dead-url=
ignoruotas (|url-status=
suggested) (pagalba) - ↑ http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131124844/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=676&kas=straipsnis&st_id=2217 Archyvuota kopija 2016-12-20 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
- Šnipiškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 423 psl.
- Šnipiškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 215
- Šnipiškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 152 psl.
- Z. Tiukšienė, N. Sisaitė. Pasižvalgymai po Vilnių. Miesto mikrorajonai.