Aeroflot

Aeroflot

IATA SU ICAO AFL Šaukinys Aeroflot
Įkurta	1923 m.
Pagrindinis oro uostas	Šeremetjevo oro uostas
Antriniai oro uostai	Sankt Peterburgas Vladivostokas Irkutskas Chabarovskas Sočis Jekaterinburgas
Dažno keleivio programa	Aeroflot Bonus
Aljansas	SkyTeam (narystė sustabdyta) SkyTeam Cargo (narystė sustabdyta)
Lėktuvų skaičius	171
Maršrutai	104
Šūkis	„Nuoširdžiai Jūsų, „Aeroflot“ („Искренне ваш, „Аэрофлот“)
Būstinė	Maskva, Rusija
Vadovybė	Vitalijus Saveljevas (Савельев Виталий Геннадьевич )
Tinklalapis	www.aeroflot.ru www.aeroflot.com

Aeroflot (rus. Аэрофлот-Российские авиалинии) – didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė. Ši bendrovė yra viena seniausių pasaulyj. - jos istorija skaičiuojama nuo 1923 m. liepos 15 d. Jos keleiviai skraidinami į 102 miestus daugelyje pasaulio šalių. Kompanijos „Aeroflot“ būstinė yra įsikūrusi Maskvoje Arbato gatvėje, o įmonės veiklos bazė - tarptautiniame Maskvos Šeremetjevo oro uoste.

"Aeroflot" buvo faktinis civilinių keleivių ir krovinių pervežimų monopolistas Sovietų Sąjungoje. 1956 m. rugsėjo 15 d. maršrute Maskva-Omskas-Irkutskas pradėjus eksploatuoti reaktyvinius lainerius Tu-104, "Aeroflot" tapo pirmąją nuolat reaktyvinius lėktuvus naudojančia aviakompanija. Aštuntame dešimtmetyje ""Aeroflot" buvo viena iš nedaugelio aviakompanijų, eksploatavusių viršgarsinius lėktuvus (Tupolev Tu-144, 1975-1978 m., daugiausiai maršrute Maskva-Almata). Aštuntame XX a. dešimtmetyje įmonė aptarnavo reisus į maždaug 3,6 tūkst. aerodromų visoje SSRS. "Aeroflot" livrėja buvo dažomi ir SSRS karinių oro pajėgų transportiniai orlaiviai.

Tarybų Sąjungos gyvavimo metu „Aeroflot“ buvo nacionalinės oro linijos ir buvo laikomos didžiausiomis linijomis pasaulyje.^[1] Daugybę kartų „Aeroflot“ kentėjo dėl Šaltojo karo politikos. Tarp jų tris kartus nutraukti skrydžiai į JAV: dėl 1979 m. sovietų invazijos į Afganistaną, Lenkijos įvykių 1981 m., Korėjos „Boeing“ sunaikinimo 1983 m. Po Tarybų Sąjungos griūties 1994 m. „Aeroflot“ tapo pusiau privačia bendrove. Tačiau ji vis dar yra viena iš didžiausią pelną nešančių oro transporto kompanijų pasaulyje.^[2] „Aeroflot“ de facto vadinama nacionalinėmis Rusijos oro linijomis.

2006 m. balandį „Aeroflot“ prisijungė prie „SkyTeam“ kompanijos tinklo.

2009 m. gruodžio 31 d. savo paskutinį skrydį per 40 metų atliko „Tupolev Tu-154“ lėktuvas.

2010 m. vasarį šalies vyriausybė pranešė, kad visos valstybinės nuosavybės oro linijos, kurios priklauso tinklui „Rostechnologii“, bus prijungtos prie „Aeroflot“. Taip norima padidinti įmonės pelną ir finansines galimybes ^[3] .

2010 m. liepą Rusijos premjeras Vladimiras Putinas viešai paskatino „Aeroflot“ savo reisams daugiau naudoti Rusijoje gaminamų lėktuvų ^[4] . Kompanija paskelbė, kad iki 2020 m. turės 126 naujus Rusijoje pagamintus lėktuvus.

2011 m. kovo duomenimis „Aeroflot“ kompanijos lėktuvai skraidė 97 kryptimis 49 šalyse. 2011 m. liepos duomenimis kompanija turėjo 103 lėktuvus ir dar 169 buvo užsakyti.^{[reikalingas šaltinis]}

„Aeroflot“ buvo oficialus Sočio 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių oro vežėjas.^{[reikalingas šaltinis]}

2022 m. vasarį-kovą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, „Aeroflot“ ir kitoms Rusijos aviakompanijoms buvo uždrausti skrydžiai į daugelį pasaulio šalių.^[5] Europos Sąjunga įrašė visas Rusijos aviakompanijas prie kompanijų, kurioms draudžiami skrydžiai ES teritorijoje.^[6] Tuo tarpu JAV prekybos departamentas uždraudė aptarnauti visus Rusijoje esančius Boeing orlaivius.^[7]

JK futbolo klubas „Manchester United FC“ nutraukė sutartį su „Aeroflot“, kurios buvo pagrindinės komandos avialinijos nuo 2013 m.^[8]

Tuo tarpu „Aeroflot“ pradėjo didelius naujojo Rusijos orlaivio Yakovlev MC-21 užsakymus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo užsienietiškų lėktuvų.^[9]

2023 m. rugsėjį „Aeroflot“ sumokėjo 645 milijonus JAV dolerių už 17 orlaivių ir 5 atsarginius variklius, kurie buvo įstrigę šalyje, lizingo kompanijai „AerCap“.^[10]

1992 m. įmonė pirmą kartą nuo šeštojo dešimtmečio pradėjo naudoti Vakaruose pagamintus lėktuvus. Pirmuoju tokiu tapo Airbus A-310. Aerofloto orlaivių parkas turi daugiausiai NVS šalyse ^[11] keleivinių lėktuvų. 2017 m. balandžio 3 d. duomenimis Aeroflotui priklausė:

• 64 „Airbus A320“,
• 30 „Airbus A321“,
• 22 „Airbus A330“^[12],
• 22 „Boeing 737-800“,
• 15 „Boeing 777-300ER“,
• 3 „Iljušin Il-96-300“, (sandėliuojami)
• 29 „Sukhoj Superjet 100“ (pirmą kartą į orą pakilo 2011 m. sausio 31 d.)

Visi orlaiviai „А320“, „A330“, „Boeing 767“ ir „Il-96“ turi savus pavadinimus, užrašytus ant fiuzeliažų. Pvz., „Airbus“ markės lėktuvai yra pavadinti žymiausių rusų kompozitorių vardais („Čaikovskis“, „Prokofjevas“), „Boeing“ – poetų ir rašytojų vardais („Tolstojus“, „Puškinas“, „Dostojevskis“), „Iljušin“ ir „Suchoj“ – lakūnų vardais („Čkalovas“).^[13][14]

Po 2014 m. įmonė pasirašė sutartis taip pat ir dėl Airbus A 350 įsigijimo, tačiau tik dalis šių užsakymų buvo įvykdyti iki sankcijų įvedimo.

Įvedus Vakarų sankcijas Rusijos aviacijai, "Aeroflot" gražino arba išpirko nuomojamas Vakarų gamybos orlaivius^[15] ir paskelbė apie planus pereiti tik prie Rusioje gaminamų lėktuvų, tokių kaip "Sukhoi Superjet 100" ^[16] Tupolev Tu-214^[17] ar "Jakovlev MS-21".^[18][19]

Nuo 1953 iki 1992 m. su šios įmonės lėktuvais iš viso įvyko 127 avarijos ir katastrofos, kurių metu žuvo 6859 žmonės, iš jų 20 – aukos ant žemės. 1992-2020 m. įmonės lėktuvai pateko į 14 incidentų, po 1996 m. tik du incidentai baigėsi su žmonių aukomis.^[20]

• „Pobeda" (100 % akcijų) - žemų sąnaudų bendrovė
• „Rossija" (75% - 1 akcija) - oro linijų bendrovė

• „Джеталлианс Восток“ (buvusi „Aeroflot Plius“): 100 % akcijų, užsakomieji, VIP pervežimai;
• „Aeroflot-Cargo“: 100 % akcijų (bankrutavusi);
• „Donavia" („Донавиа"): 100 % akcijų, veikla nutraukta;
• „Aeroflot-Nord" („Аэрофлот-Норд"), 2009 m. lapkričio 27 d. pavadinimas pakeistas į „Nordavia", 2011 m. kovo 23 d. parduota įmonei „Norilskij Nikel'";
• „Orengurgskije avialinii" („Оренбургские авиалинии"): 100 akcijų, veikla nutraukta;
• „Saratovskije avialinii" („Саратовские авиалинии"): 51% akcijų, 2011 m. gruodžio 29 d. parduota;
• „Dobrolet" („Добролёт"): 100% akcijų, 2014 m. likviduota;
• „Vladivostok avia („Владивосток Авиа"): 52% akcijų, veikla nutraukta;
• „Avrora" („Аврора"): 51% akcijų, parduota Sachalino srities vyriausybei už 1 rublį..

„Aeroflot“ figūruoja ne viename kino filme: „2001 m. kosminė odisėja“, „Bornas: absoliutus pranašumas“ (angl. The Bourne Supremacy), taip pat „Brolis 2“ (rus. Брат 2), „Ekipažas“ (Экипаж), „Mimino“ (Мимино) ir kt.

• Oficiali svetainė^{[neveikianti nuoroda]} (rusų k.)