Amonas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Amonas (reikšmės).

Senovės Egipto dievybė: Amonas (imn)
Užrašymas:
Klasė:	Soliarinė dievybė
Sutuoktinis:	Muta
Palikuonys:	Chonsas
Garbinimo centras:	Tėbai
Gyvūnas:	avinas

Egiptiečių mitologijoje Amonas arba Amunas – vienas pagrindinių panteono dievų, saulės dievas. Amono šventasis gyvūnas – avinas.

Kultas

Ikonografijoje Amonas vaizduotas vyru (kartais su avino galva) su karūna, dviem plunksnomis ir saulės disku. Iš pradžių Amonas buvo vietinis Tėbų dievas, viršesnis už vietinį karo dievą Montą. Ilgainiui Amono kultas paplito ir kitose vietose, tačiau tik susiliejęs su Heliopolio saulės dievu Ra. Naujosios karalystės laikais Amono Ra kultas išplito po visą Senovės Egiptą. Tai liudija jam, jo žmonai – deivei Mutai ir jų sūnui – dievui Chonsui pastatytos didingos šventyklos Karnake ir Luksore (prie Tėbų).

Kaip „artimasis“ ir net „asmeninis“ dievas, Amonas yra faraono tėvas. Luksoro šventyklos freskoje vaizduojama, kaip Amonas, įgijęs faraono Tutmozio IV (XV a. pr. m. e.) pavidalą, patenka į faraono žmonos apartamentus, ji, „išvydusi dievo Amono grožį, labai nudžiugo“, o vėliau pagimdė sūnų, būsimąjį faraoną Amenchotepą III, kurio vardas reiškia „Amonas patenkintasis“. Daugelyje tekstų atsispindi Amono – „tėvo“ ir faraono – „sūnaus“ santykiai. Paskutiniuoju Naujosios Karalystės laikotarpiu (XIII–XI a. pr. m. e.).

Amonas buvo „artimasis dievas“ ir eiliniams egiptiečiams. Tai liudija daugelis (apie 150) tekstų, kuriuose Amonas apibūdinamas kaip teisingas ir gailestingas dievas. Amonas yra ir dievas orakulas: pagal jo nurodymus faraonė Hašepsuta (XVI a. pr. m. e.) rengia prekybinę ekspediciją į Puntą, faraonas Ramzis II paskiria vyriausiu Tėbų žyniu Nebunenefą. I tūkst. pr. m. e. Amono orakulo svarbiausiu centru tampa dievo šventykla Sivos oazėje Libijos dykumoje, į šią šventyklą 332 m. pr. m. e. atvyko ir Aleksandras Makedonietis, norėdamas sužinoti savo ateitį. Amono kultas buvo paplitęs ir už Nilo slėnio, ypač Nubijoje (dabartinis Sudanas), kur jis įgijo valstybinį pobūdį ir kur svarbiausia Amono hipostaze galima laikyti Napatos valstybės (VIII–VI a. pr. m. e.) svarbiausiąjį dievą – Napatos Amoną.

Mitai

Amonas buvo Heliopolio eneados vyriausiasis dievas, Memfio ogdoadoje kartu su „sukurtąja“ deive Amauneta įkūnijo neįžvelgiamą kosminę tamsą – vieną iš pirminių Visatos elementų. Įsigalint sinkretizmui, Amonas susiliejo ne tik su Ra, bet ir su Atumu, Minu, Ptachu, Sobeku, Chapu ir kt. Amonas – polifunkcialus dievas, visapusiškos veiklos demiurgas. Iš pradžių jis sukūrė pats save, paskui – pasaulį, dievus ir žmones. Kaip vienkartinio veiksmo demiurgas, Amonas yra „tolimasis dievas“, bet jis ir kaip artimasis dievas be paliovos ir aktyviai dalyvauja gamtos dievų ir žmonių gyvenime.