Animalizmas

Animalizmas (iš lot. animal) – religinės svarbos priskyrimas gyvūnams. Gali būti siejamas su zoolatrija (gyvūnų religiniu kultu).^[1]

Animalizmas susiklostė medžiotojų bendruomenėse, ypač atokiose. Paremtas tikėjimu, jog dvasią turi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, tad šie ne tik nėra už žmones žemesni, tačiau vienais ar kitais aspektais dar ir pranašesni, pvz., stipresni, greitesni, vikresni, įvairesni. Gyvūnai laikyti tarpininkais tarp regimojo ir neregimojo pasaulių. Kaip antai Lietuvoje būta tikėjimo, kad paukščiai žiemoti išskrenda į dausas – mirusiųjų buveinę, Senovės Romoje, tikint, kad taip perteikiama dievų ištarmė, būdavo buriama iš paukščių skrydžio. Teigiama, kad gyvūno vaizdinys religijoje neretai pasitelkiamas perteikti antgamtinei plotmei.^[1]

Anot G. Beresnevičiaus, animalizmo reliktų galima aptikti tarp krikščioniškųjų simbolių (tarp jų balandis, žaltys, ragai).^[1]

Laikomasi nuomonės, kad totemizmas išsirutuliojo iš animalizmo.^[1]