Aorta

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aorta (lot. aorta) – pati stambiausia organizmo elastinė arterija. Ji prasideda kairiajame širdies skilvelyje ir tik iš jo išėjusi sudaro aortos sinusą, nuo kurio atsišakoja dešinioji ir kairioji vainikinės širdies arterijos (koronarai).

Aortos dalys

Aorta skirstoma į tris dalis:

• Kylančiąją aortą (lot. aorta ascendens). Ji yra apie 6 cm ilgio ir kyla už krūtinkaulio į viršų ir į dešinę, eidama dešiniau nuo plaučių arterijos ir į kairę nuo viršutinės tuščiosios venos. Pakilusi iki II dešiniojo šonkaulio kremzlės prisijungimo prie krūtinkaulio dalies, kylančioji aorta pereina į aortos lanką. Kylančioji aorta į perikardo (širdiplėvės) maiše;
• Aortos lanką (lot. arcus aortae). Jis yra už krūtinkaulio rankenos, suka į kairę ir atgal, iš viršaus aplendamas kairįjį bronchą. Ties IV stuburo krūtininės dalies slanksteliu aortos lankas pereina į nusileidžiančiąją aortos dalį.
• Nusileidžiančiąją aortą (lot. aorta descendens). Tai ilgiausia aortos dalis, kuri tęsiasi iki stuburo juosmeninės dalies IV slankstelio. Nusileidžiančioji aorta iki diafragmos vadinama krūtinės aorta (lot. aorta thoracica), o pervėrusi diafragmą žemiau esanti jos dalis vadinama pilvo aorta (lot. aorta abdominalis). Ties stuburo juosmeninės dalies IV slanksteliu pastaroji šakojasi į kairiąją ir dešinąją bendrąsias klubo arterijas. Šios ties kryžmeniniu klubo sąnariu skyla į vidinę ir išorinę klubo arterijas.

Vidinės klubo arterijos (dešinioji ir kairioji) nusileidžia į mažąjį dubenį, kur skyla į sienines bei vidurių šakas.

Išorinės klubo arterijos (dešinioji ir kairioji) leidžiasi medialiniu didžiojo juosmens raumens kraštu, pasiekia gyslinę angą ir ją perėjusios jau vadinamos šlauninėmis arterijomis.

Šlauninės arterijos (dešinioji ir kairioji) šakojasi į keletą šakų, iš kurių stambiausia yra gilioji šlaunies arterija, maitinanti klubo ir kelio sąnarius, šlaunį, išorinius lytinius organus. Šlauninė arterija pereina į pakinklinę arteriją, o ši šakojasi į priekinę ir užpakalinę blauzdos arterijas.

Iš aortos lanko išsigaubusios dalies išeina trys svarbios kraujagyslės:

• Kairioji poraktinė arterija, kuri, aplenkusi pirmąjį šonkaulį, patenka į kairiosios pažasties ertmę. Ten ji pereina į pažastinę arteriją, pastaroji pereina į žastinę arteriją, o ši skyla į stipininę ir alkūninę arterijas. Nuo visų šių arterijų atsišakoja smulkesnės arterijos;

• Kairioji bendroji miego arterija, kurios galas sustorėja, o šis sustorėjimas pereina į miego arterijos kamuolį. Sustorėjimo sienelėje gausu angioreceptorių, kurie drauge su miego arterijos kamuolio karotidiniais receptoriais per CNS reguliuoja kraujotaką. Ties bendrosios miego arterijos kamuoliu ji šakojasi į išorinę miego arteriją ir vidinę miego arteriją;

• Aortos žastinis galvos kamienas, kuris šakojasi į dešiniąją poraktinę arteriją ir dešiniąją bendrąją miego arteriją. Šių arterijų sandara analogiška kairiosios pusės bendrajai miego ir poraktinei arterijoms.