Audra
Šis straipsnis apie meteorologinį reiškinį. Apie kitas reikšmes skaitykite straipsnyje Audra (reikšmės).
Audra – meteorologinis reiškinys, pasireiškiantis smarkiu vėjo sustiprėjimu. Jūroje audra vadinama štormu. Trumpa, smarki audra vadinama škvalu, ilgai trunkanti galinga – uraganu.
Audra meteorologijoje
Audrą sukelia ciklonai. Audros metu labai smarkiai lyja (liūtis), būna perkūnija. Kartais sukelia viesulus. Vėjo greitis svyruoja tarp 20–50 m/s.
Audra kyla, kai aukšto slėgio atmosferos regiono centre susiformuoja žemo slėgio regionas. Dėl priešingų jėgų veikimo atsiranda vėjai bei audros debesys. Panašiu principu, šiltam orui kylant nuo įkaitusio žemės paviršiaus, susidaro nedideli žemo slėgio regionai ir pasireiškia sūkuriai.
Lietuvoje per metus būna vidutiniškai nuo 5 (Varėnoje) iki 40 (Klaipėdoje) audringų dienų, kuomet vėjo stiprumas yra daugiau negu 15 m/s[1]. Yra paskaičiuota, kad bet kurią dieną Žemės rutulyje kyla apie 44 000 audrų.[2]
Audra mitologijoje
Audra dažniausiai eina kartu su žaibais ir griaustiniu, neretai atneša krušas, išmuša javus, apnaikina medžių vaisius. Prieš audrą dažnai būnanti prieblanda žmogui darė nepaprastą įspūdį. Žaibas kartais uždegdavo trobas, suskaldydavo medžius, akmenis, užmušdavo gyvulius, žmones. Todėl žmogus tai apsupo mitais – atseit per audrą dievas Perkūnas, mušdamas velnius, netyčia padaręs žalos žmonėms. Uždegtų trobų kai kur negesindavo vandeniu, manydami, kad tas gaisras sukeltas dievo valia.
Senovės lietuviai turėjo užkalbėjimus nuo audringų debesų. Besiartinant debesims, paprastai vyriausioji moteris, į indą pridėdavo žarijų, uždėdavo žolių, dažniausiai eglės arba žilvičio šakelių ir smilkydama eidavo apie trobas kalbėdama: „Viešpatie, šventasis Dieve, nukreipk nuo mūsų namų audras ir vėją, apgink namų duoną ir druską“.
Šaltiniai
- ↑ Audra. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 126
- ↑ Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 58 p. ISBN 9986-02-895-7.
