Auksinio įvarčio taisyklė

Auksinio įvarčio taisyklė – įvairiose sporto šakose naudojama taisyklė, kai esant lygiam rezultatui, norima išsiaiškinti rungtynių nugalėtoją ir tam skiriamas papildomas laikas (pratęsimas). Kartais ji vadinama „staigios mirties“ taisykle, nes per pridėtą laiką įmuštas įvartis lemdavo nugalėtoją. Rungtynės būdavo nutraukiamos po įskaityto įvarčio. Anksčiau taisyklė buvo taikyta futbole, lakrose, ledo ritulyje, žolės riedulyje ir kitose sporto šakose. Ši taisyklė paplito atkrintamosiose, bei finalo^[1] rungtynėse, kai reikėjo išsiaiškinti, kas pateks į kitą etapą arba kas laimėjo trofėjų.

Pirmą kartą ši taisyklė paminėta 1868 m., tačiau tuo metu šis terminas nebuvo naudojamas.^[2]

FIFA šią naujovę pristatė 1993 m. Buvo tikimasi, kad tokia naujovė privers komandas labiau pulti pratęsimo metu ir bandyti išplėšti pergalę nelaukiant baudinių serijos.

UEFA Europos futbolo čempionato pirmenybės 1996 m. buvo pirmasis žemyno čempionatas, kuriame per pratęsimus viena komanda buvo „nužudoma“.

1998 m. ši taisyklė buvo pritaikyta ir Pasaulio čempionate.

Vėliau futbole šios taisyklės buvo atsisakyta, nes komandos pradėjo žaisti dar atsargiau ir eksperimentas nepasiteisino.

• Golden goal explained (anglų k.)
• Žaidimo taisyklės (FIFA) Archyvuota kopija 2014-07-09 iš Wayback Machine projekto.