Baltoji eglė

Picea glauca
Baltoji eglė
Baltoji eglė (Picea glauca)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Eglė
( Picea)
Rūšis: Baltoji eglė
( Picea glauca)

Baltoji eglė (Picea glauca) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visažalis spygliuotis medis. Baltoji eglė yra Manitobos provincijos (Kanada) ir Pietų Dakotos valstijos (JAV) simbolis.

Paplitimas

Plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje, nuo centrinės Aliaskos iki Niufaundlando, pietuose arealas siekia Montaną, Mičiganą ir Meiną. Atskiri populiacijos plotai yra Pietų Dakotoje, Vajominge.[1]

Lietuvoje kartais auginama parkuose, prie sodybų.

Aprašymas

Aukštis apie 15-30 m (kartais iki 40 m). Kamieno skersmuo 1 m ir daugiau. Spygliai 8–16 mm ilgio, melsvai žali, šakelių viršutinėje pusėje palinkę į priekį, apatinėje iškilę aukštyn.[2] Kankorėžiai cilindriški, 3–6 cm ilgio, 1,5–2,5 cm pločio.

Baltosios eglės mediena naudojama popieriaus gamybai, kitai medienos produkcijai.

Išskiriami 4 porūšiai:

  • Picea glauca glauca
  • Picea glauca densata
  • Picea glauca albertiana
  • Picea glauca porsildii
Baltosios eglės kankorėžiai

Šaltiniai

  1. ↑ Hans Nienstaedt and John C. Zasada. White Spruce, usda.gov
  2. ↑ Algirdas Lekavičius. Vadovas augalams pažinti. – Vilnius: Mokslas, 1989. // psl. 46


Vikiteka: Baltoji eglė – vaizdinė ir garsinė medžiaga