Dantiniai priebalsiai

Dantiniai priebalsiai – liežuvio priešakiniai priebalsiai, tariami priekinę liežuvio dalį priartinant prie dantų.^[1] Dantinių priebalsių nereikėtų painioti su alveoliniais ir postalveoliniais priebalsiais, tariamais tarp liežuvio ir gomurio, tačiau neretai klasifikacija būna laisvesnė ir dalyje kalbų dantiniai priebalsiai jungiami prie alveolinių.

Lietuvių kalboje vartojami raidėmis c, d, dz, l, n, s, t, z žymimi dantiniai priebalsiai ir minkštosios jų poros.^[1]

Dalinis TFA dantinių priebalsių sąrašas su kai kurių kalbų pavyzdžiais:

TFA	Aprašas	Pavyzdžiai
		Kalba	Rašyba	TFA	Reikšmė
	nosinis dantinis	ispanų	onda	[on̪d̪a]	banga
	duslusis dantinis sprogstamasis	ispanų	toro	[t̪oɾo]	bulius
	skardusis dantinis sprogstamasis	ispanų	donde	[d̪on̪d̪e]	kur
s̪	duslusis dantinis švilpiamasis pučiamasis	rusų	коса	[kəs̪a]	kasa
z̪	skardusis dantinis švilpiamasis pučiamasis	rusų	коза	[kəz̪a]	ožka
	duslusis dantinis ankštumos pučiamasis	anglų	thing	[θɪŋ]	daiktas
	skardusis dantinis ankštumos pučiamasis	anglų	this	[ðɪs]	šis
	skardusis dantinis aproksimantas	ispanų	codo	[koð̞o]	alkūnė
l̪	dantinis šoninis aproksimantas	ispanų	alto	[al̪t̪o]	aukštas
	dantinis vienadūžis
r̪	dantinis virpamasis	maršaliečių	Ebadon	[ebɑr̪on̪]	Ebadono sala
	dantinis ejektyvinis
	skardusis dantinis implozinis
	dantinis spragsimasis	kosų	ukúcola	[uk’úkǀola]	gerai sumalti