Daueso planas

Charles Gates Dawes, kurio vardu pavadintas planas.

Daueso planas (angl. Dawes Plan) – Vokietijos reparacijų, kurias ji turėjo mokėti po Pirmojo pasaulinio karo, nauja išmokėjimo tvarka, patvirtinta 1924 m. rugpjūčio 16 d. Pagal planą reparacijų mokėjimas turėjo būti pritaikytas prie realių Veimaro respublikos ekonomikos sąlygų.[1] Po penkerių vykdymo metų planas pasirodė esąs nesėkmingas ir jį pakeitė 1929 m. priimtas Jango planas.

Plano sukūrimas

1923 m. lapkričio 30 d. Reparacijų komisija nusprendė sušaukti atstovų komitetą, kuriam vadovautų finansų ekspertas, brigados generolas Charles Gates Dawes.[2] 1924 m. sausio 14 d. planas pradėtas ruošti, o balandžio 9 d. paruoštas. 1924 m. rugpjūčio 16 d. Londone buvo pasirašyta atitinkama sutartis (1924 m. Londono konferencija), kuri įsigaliojo 1924 m. rugsėjo 1 d. Jam pritarė karą laimėjusių valstybių vyriausybės ir Vokietijos parlamentas.

Daueso plano esmė

Pagal 1924 m. rugpjūtį patvirtintą Daueso planą:

  • iš 1923 m. okupuotos Ruro pramoninės srities turėjo būti išvestos Prancūzijos ir Belgijos kariuomenės;
  • Vokietija pirmuosius 5 metus turėjo mokėti po 1–1,7 mlrd., nuo 1929 m. – po 2,5 mlrd. aukso markių reparacijas;
  • numatyta reorganizuoti Vokietijos nacionalinį banką.

Siekiant Vokietijai suteikti galimybę mokėti reparacijas nugalėjusioms šalims pagal Daueso planą nutarta suteikti jai 200 mln. JAV dolerių paskolų.[3] Iš jų 110 mln. suteikė JAV.

Išnašos

  1. Edward A. Goedeken, A Banker at War: The World War I Experiences of Charles Gates Dawes
  2. Rostow, Eugene V. Breakfast for Bonaparte U.S. national security interests from the Heights of Abraham to the nuclear age. Washington, D.C: National Defense UP,1993.
  3. Modern World History Text Book, Ben Walsh (OCR Exam Board)

Literatūra