Didieji Šileliai

Kitos reikšmės – Šileliai.
Didieji Šileliai
rus. Петропавловское
vok. Groß Schillehlen, Groß Schillehlischken, Großschollen
Didieji Šileliai
Didieji Šileliai
54°57′47″š. pl. 22°17′10″r. ilg. / 54.963°š. pl. 22.286°r. ilg. / 54.963; 22.286 (Didieji Šileliai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2021) 63
Pašto kodas 238731
Tel. kodas +7 40164
Kirčiavimas Didíeji Šilẽliai [1]

Didieji Šileliai (vok. Groß Schillehlen, Groß Schillehlischken , nuo 1938 m. Großschollen, 1945–1946 m. rus. Гросс Шиллелен, nuo 1946 m. Petropavlovskojė, rus. Петропавловское) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 18 km į pietryčius nuo Ragainės, prie kelio R508. Buvęs Mažosios Lietuvos istorinio regiono kaimas.

Istorija

Didžiųjų Šilelių kaimo bendruomenė 1934 m.

Įkurti XVIII a. viduryje. 1785 m. buvo Įsruties apskrities Leskaminio domenų valsčiaus šatulinių valstiečių kaimas su 15 ugniakurų (gyvenamųjų namų), vadintas dar ir Willschiken.[2]

1823 m. kaime buvo 65 gyventojai,[3] 1847 m. – 16 sodybų ir 105 gyventojai.[4] Tikintieji iki 1902 m. priklausė Lazdynų, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai.[5] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Kakšių valsčių, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje.[6] 1905 m. Didžiuosiuose Šileliuose buvo 36 sodybos, gyveno 213 žmonių, iš jų 61 lietuvis (28,6 %); kaimas valdė 396 ha žemės.[7] XX a. pradžioje vadinti Didžiaisiais Šileliškiais (Groß Schillehlischken).[8] Kaime veikė pradžios mokykla, ją lankė lietuvių kultūros veikėjas, vertėjas Ernstas Emilis Kraštinaitis.[9]

Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. 1946–1947 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[10] 1933 m. 1939 m.[11] 2010 m.
213 219 211 197 120

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 141. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  3. ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 4 (P–S), p. 237. Kümmel, Halle, 1823. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  4. ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 2 (L–Z), p. 258. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  5. ↑ Vasilijus Safronovas, Šileliai, 4, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  6. ↑ Amtsbezirk Sandkirchen, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  7. ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  8. ↑ Groß Schillehlischken, Meyers Orts- und Verkehrs-Lexikon des Deutschen Reichs. 5 leidimas. Uetrecht, E. (Erich) Leipcigas ir Viena: Bibliographisches Institut, 1912. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  9. ↑ Domas Kaunas, Paskutinis Mažųjų Šilelių liudytojas. Lietuvininkų žodis, Kaunas: 1995 m., p. 612. Nuoroda tikrinta 2024-09-18.
  10. ↑ Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.
  11. ↑ Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-19.

Nuorodos