Dmanisis

Dmanisis დმანისი
Miesto reginys
Dmanisis 41°19′0″ š. pl. 44°21′0″ r. ilg. / 41.31667°š. pl. 44.35000°r. ilg. / 41.31667; 44.35000 (Dmanisis)Koordinatės: 41°19′0″ š. pl. 44°21′0″ r. ilg. / 41.31667°š. pl. 44.35000°r. ilg. / 41.31667; 44.35000 (Dmanisis)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė	Gruzija
Regionas	Kvemo Kartlis
Rajonas	Dmanisio rajonas
Gyventojų (2014[1])	2 661
Kirčiavimas	Dmanìsis

Dmanisis – miestas ir senovės gyvenvietės bei senojo miesto vieta Gruzijoje, 93 km į pietvakarius nuo Tbilisio, Mašaveros ir Pinezauri santakoje.

Istorija

Nuo IX a. miestą valdė arabai, vėliau turkai seldžiukai, juos 1123 m. išvijo Dovydas IV Statytojas. XII a. – XIII a. miestas klestėjo, buvo svarbus prekybos centras. Per jį ėjo karavanų keliai į Bizantiją, Armėniją, Persiją. XIV a. Timūro sugriautas ėmė nykti, XVI a. virto gyvenviete, XVIII a. viduryje apleistas.

Išliko miesto gynybinių sienų, VI a. – VII a. bazilikos, varpinės, įvairių pastatų griuvėsiai.

1936–1960 m. tirti miesto griuvėsiai: atkasti miesto vartai, gatvių grindinio, pirčių, puodžių ir kt. dirbtuvių, vyno rūsių, mečetės su minaretu ir medresės liekanų. Rasta daug keramikos, IX a. – XII a. vietos monetų, ginklų, darbo įrankių, XII a. – XIII a. papuošalų lobis. Po viduramžių rūsiais 1983 m. aptikta senovės gyvenvietė, kurioje buvo gausu gyvūnų kaulų, tarp jų – raganosio Dicerorhinus etruscus etruscus dantis (identifikavo A. Vekua), akmeninių skelčių.

1999 m. rastas Homo erectus apatinis žandikaulis su išlikusiais visais dantimis. 2001 m. rasta ir viršutinė kaukolės dalis, vadinama Homo georgicus. Iki 2007 m. rastos keturių pirmykščių žmonių liekanos. Radiniai datuojami 1,7-1,8 mln. metų. Tai ankstyviausia Homo erectus radavietė Azijoje.^[2]

Galerija

• 
  Bazilika ir tvirtovės liekanos
• 
  Archeologiniai tyrimai Dmanisyje 2007 m.
• 
  Dmanisio kaukolės D2282 rekonstrukcija
• 
  Dmanisio skliautai

Šaltiniai

Nuorodos

• Anthropology.net, Dmanisi’s Paleoanthropological Importance Archyvuota kopija 2007-10-01 iš Wayback Machine projekto.