Dominikonų ordinas
| Dominikonų ordinas | |
|---|---|
 | |
| Santrumpa | {santrumpa} |
| Vienuolija | Dominikonai |
| Įsteigta | 1216 |
| Įkūrėjas | Šv. Dominykas |
| Narių | {nariusk} |
| Lietuvoje nuo | 1232 |
Dominikonų ordinas arba Brolių pamokslininkų ordinas (lot. Ordo Praedicatorum, sutrumpintai OP arba O. P.) – Romos katalikų vienuolių religinis ordinas.
Popiežiaus teisių ordinas, jas 1216 m. patvirtino popiežius Honorijus III. Vadovaujasi Šv. Augustino regula ir savo konstitucija. Tikslas – skelbti Dievo žodį, studijuoti. Kontempliatyvų gyvenimą sieja su apaštalavimu, steigia universitetus, juose dėsto. Dėvi baltą abitą su gobtuvu, juosiamą juodu odiniu diržu, prie kairiojo šono segi rožinį, škaplierių, juodą apsiaustą su gobtuvu. Yra trys provincijos, apie 6000 narių (2002 m.). Šūkis: Tiesa! (lot. Veritas!).
Istorija
Dominikonų ordiną, dominikones ir Dominikonų pasauliečių broliją 1215 m. Tulūzoje įkūrė šv. Dominykas kovai su albigiečiais.
Dominikonų ordino vienuoliai tuo metu buvo pagrindiniai Šventosios inkvizicijos teismų tardytojai. XIII a. ypatingai aktyviai reiškėsi pietų Prancūzijoje. Buvo sukūrę institucinį registrą (archyvą), kuriame saugojo tardymo duomenis apie visus, kuriuos kada nors buvo tardę.
Dominikonų vienuolynai kūrėsi Europoje prie didesnių miestų, mokymo centrų. Dominikonai steigė filosofijos, teologijos institutus, juose dėstė. Jie statė bažnyčias, vykdė misijas Prūsijoje, Mongolijoje, Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Okeanijoje, Amerikoje.
Dominikonų ministras kartu buvo ir popiežiaus rūmų magistras; jam buvo pavesta cenzūruoti knygas, sudarinėti draudžiamųjų knygų sąrašą. Dominikonai yra pirmieji katalikų vienuoliai, gavusieji teisę be leidimo visur sakyti pamokslus, klausyti išpažinčių, savo kapinėse laidoti pasauliečius. Jie Rožinio brolijos steigėjai, Kryžiaus kelio stočių pradininkai.
Iš dominikonų žymiausi teologai buvo Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, iš ordino yra kilę popiežių.
Dominikonai Lietuvoje
Lietuvoje dominikonai pradėjo kurtis Mindaugo laikais. 1232 m. atvyko dominikonas šv. Jackus, 1251 m. jie dalyvavo Mindaugo krikšto apeigose. Daugiausia dominikonų vienuolynų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsirado XVII a. 1612 m. rytų slavų žemėse esantys dominikonai susivienijo į Šv. Jackaus provinciją. 1644 m. įkurtas Lenkijos provincijai priklausantis vikariatas, 1647 m. – Lietuvos Šv. Angelų sargų provincija su centru prie Šv. Dvasios bažnyčios Vilniuje, kuriai priklausė 12, 1827 m. – 45 vienuolynai ir 6 rezidencijos).
1642 m. dominikonai Raseiniuose įsteigė Rožinio broliją, 1699 m. vargšų prieglaudą, pradinę mokyklą. 1642 m. įrengė Kryžiaus kelio stotis Žemaičių Kalvarijoje ir XVII a. antroje pusėje – Vilniuje. Palėvenėje dominikonai D. Sutkevičius (1782-1849 m.) parengė lietuvių-lenkų (apie 1835 m., neišspausdinta) ir lietuvių-lotynų-lenkų kalbų (apie 1848 m., neišspausdinta) žodynus, R. Jasikevičius išleido pamokslų rinkinį lietuvių kalba (4 t. 1855-1859 m.). Paparčiuose veikė noviciatas, parapinė mokykla, biblioteka, ten parašyta Lietuvos istorija (neišsp., autorius nežinomas). Vilniuje Šv. Dvasios vienuolyne veikė Filosofijos-teologijos institutas, biblioteka, vaistinė. XIX a. Rusijos valdžia dominikonų vienuolynus uždarė.
1935 m. atkurta Šv. Angelų sargų provincija, centras Raseiniuose. 1940 m. vienuolynas sovietų valdžios uždarytas. 1992 m. dominikonų veikla atnaujinta, Vilniuje prie Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios įkurtas Lietuvos, Latvijos, Estijos generalinis vikariatas. 1996 m. dominikonai įsteigė žurnalą jaunimui „Septyni“. Yra 6 broliai, 2 novicijai (2002 m.).[1]
Lietuvos provincijos dominikonų vienuolynai
| Vieta | Veikimo metai |
| Agluona | 1700-1891 |
| Astravas (Baltarusija) | 1618-1832 |
| Astrounas (Vitebsko sritis) | 1622-1832 |
| Ašmena | 1667-1850 |
| Aukštadvaris | 1629-1832 |
| Bielyčia | 1788-1832 |
| Brasta (Brestas) | 1630-1831 |
| Choroščius (Palenkės vaivadija) | 1656-1832 |
| Derečinas | 1816-1832 |
| Druja (Breslaujos rajonas) | 1690-1832 |
| Dunilovas (Pastovių rajonas) | 1683-1850 |
| Gardinas | 1633-1833 |
| Glitiškės | 1700-1744 |
| Kaniūkai (Gardino sritis) | 1735-1832 |
| Kaunas | 1621-1845 |
| Klimavičiai (Mogiliavo sritis) | 1626-1832 |
| Klimonys (Varanavo rajonas) | 1683-1832 |
| Kniažycai (Mogiliavo sritis) | 1681-1832 |
| Krasnystokas (Palenkės vaivadija) | 1662-1842 |
| Liškiava | 1694-1814 |
| Merkinė | 1605-1832 |
| Nesvyžius | 1672-1835 |
| Orša | 1649-1864 |
| Palėvenė | 1676-1865 |
| Palonka (Baranovičių rajonas) | 1680-1835 |
| Paparčiai | 1649-1864 |
| Polockas | 1672-1832 |
| Raseiniai | 1642-1889,1932-40, 1999–2001 |
| Seinai | 1603-1805 |
| Skapiškis | 1752-1832 |
| Slanimas | 1680-1845 |
| Šumskas | 1696-1861 |
| Trakai | 1678-1864 |
| Valeuka (Naugarduko rajonas) | 1685-1835 |
| Vilnius, Šv. Dvasios vienuolynas | 1501-1844 |
| Vilnius, Šv. Jokūbo ir Pilypo vienuolynas | 1642-1844, nuo 1992 |
| Vilnius, Šv. Kryžiaus atradimo vienuolynas | 1661-1850 |
| Virbalis | 1643-1814 |
| Vosyliškės (Gardino sritis) | 1658-1832 |
| Zabelai (Vitebsko sritis) | 1716-1838 |
| Žemaičių Kalvarija | 1642-1893 |
Nuorodos
- Dominikonai Lietuvoje Archyvuota kopija 2006-07-06 iš Wayback Machine projekto.
- Dominikonai Lietuvoje 1855 m.
Šaltiniai
- ↑ Leonardas Jagminas. Dominikonų ordinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 70 psl.
|
Šis straipsnis apie katalikybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
