Galbrasčiai

Galbrasčiai
rus. Ливенское
vok. Galbrasten, Dreifurt
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2021) 74
Pašto kodas 238732
Tel. kodas +7 40164
Kirčiavimas Gal̃brasčiai,[1] Li̇̀venskojė[2]

Galbrasčiai arba Vaičiuliai[3] (vok. Galbrasten, nuo 1938 m. Dreifurt, 1945–1946 m. rus. Гальбрастен, nuo 1946 m. Livenskojė, rus. Ливенское) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 12 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų ir 19 km į pietryčius nuo Ragainės, Šešupės dešiniajame krante. Buvęs Mažosios Lietuvos istorinio regiono kaimas.

Istorija

Galbrasčių kaimo bendruomenė 1927 ir 1936 m.

Buvo vienas seniausių Šešupės žemupio kaimų, minimas 1514 m. (Galibrast).[3] 1540 m. minimas Ragainės valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose (buvo 16 mokesčių mokėtojų).[4] 1736 m. Galbrasčiuose gyveno 1 vokiečių ir 13 lietuvių valstiečių šeimų.[5] 1785 m. Galbrasčiai buvo Ragainės Sendvario domenų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 29 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[6] 1821 m. – valstiečių kaimas su 158 gyventojais,[7] 1846 m. Galbrasčiuose buvo 45 gyvenamieji pastatai ir 405 gyventojai.[8] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. tapo apskrityje suformuoto Galbrasčių valsčiaus centru, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Viešvilės, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Galbrasčiuose buvo 99 gyvenamieji namai, gyveno 559 žmonės, iš jų 333 lietuviai (59,6 %); kaimas valdė 764 ha žemės.[9] Kaimo lietuviai šnekėjo Mažosios Lietuvos striukių patarmės Galbrasčių šnekta, artima dabartinių kauniškių tarmei.[10]

Kaimas užėmė plotą tarp Šešupės (pietuose ir vakaruose) ir pelkėtos Trapėnų girios (šiaurėje). Paupyje stovėjo senesnės, didesnės sodybos, pamiškėje – iškirsto miško plote vėliau įsikūrę nedideli viensėdžiai. Per Šešupę į Vėdaraitiškius 1923 m. nutiestas sezoninis medinis tiltas, kurį kiekvieną rudenį išardydavo dėl potvynių grėsmės. 1926 m. tiltui sugriuvus (būta aukų), valstybės lėšomis 1928 m. pastatytas naujas, gelžbetoninis.[11] Su kitais kaimais už Šešupės Galbrasčius jungė brastos.[3] Kaime buvo vėjo malūnas, veikė mokykla, kolonijinių prekių krautuvė, plytinė, stovėjo paminklas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems kareiviams pagerbti.[12] Kaimo šiaurėje, pamiškėje, stovėjo Krageliškių sodyba (Kragelischken, nuo 1938 m. Kragelingen),[13] 1885 m. joje buvo 6,[14] 1905 m. – 5 gyventojai.[9]

Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Dauguma sodybų apleista, 1993 m. jų buvo likę tik keliolika.[3] 1946 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m. 1910 m.[15] 1933 m.[16] 1939 m. 2010 m.
559 537 572 541 93

Žymūs žmonės

  • Galbrasčiuose gimė Kristupas Jurkšaitis (1852–1915), kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas.[3]

Šaltiniai

  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Galbrasčiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-25.
  4. Vasilijus Safronovas, Vaičiuliai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
  5. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 294. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
  6. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 38. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785.
  7. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 4. Kümmel, Halle, 1821.
  8. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 220. Baensch, Magdeburgas, 1846.
  9. 9,0 9,1 Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  10. Rima Bakšienė, Mažosios Lietuvos striukių ir dabartinių vakarų aukštaičių kauniškių santykis: (pagal E. Volterio skelbtus tekstus). Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 3 / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 11-26. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
  11. Galbrasten, Informationszentrum Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
  12. Dreifurt, Bildarchiv Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
  13. Dietrich Lange, Kragelingen, Geographisches Ortsregister Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, 2005. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
  14. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen. 1, Provinz Ostpreußen. Berlin: Verlag des Königlichen Statistischen Bureaus, 1888, p. 244. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
  15. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-27.
  16. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-27.

Nuorodos