Galbrasčiai
Galbrasčiai rus. Ливенское vok. Galbrasten, Dreifurt | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Gyventojų | 74 |
Pašto kodas | 238732 |
Tel. kodas | +7 40164 |
Kirčiavimas | Gal̃brasčiai,[1] Li̇̀venskojė[2] |
Galbrasčiai arba Vaičiuliai[3] (vok. Galbrasten, nuo 1938 m. Dreifurt, 1945–1946 m. rus. Гальбрастен, nuo 1946 m. Livenskojė, rus. Ливенское) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 12 km į šiaurės vakarus nuo Lazdynų ir 19 km į pietryčius nuo Ragainės, Šešupės dešiniajame krante. Buvęs Mažosios Lietuvos istorinio regiono kaimas.
Istorija

Buvo vienas seniausių Šešupės žemupio kaimų, minimas 1514 m. (Galibrast).[3] 1540 m. minimas Ragainės valsčiaus mokesčių mokėtojų sąrašuose (buvo 16 mokesčių mokėtojų).[4] 1736 m. Galbrasčiuose gyveno 1 vokiečių ir 13 lietuvių valstiečių šeimų.[5] 1785 m. Galbrasčiai buvo Ragainės Sendvario domenų valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 29 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[6] 1821 m. – valstiečių kaimas su 158 gyventojais,[7] 1846 m. Galbrasčiuose buvo 45 gyvenamieji pastatai ir 405 gyventojai.[8] 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskričiai. 1874 m. tapo apskrityje suformuoto Galbrasčių valsčiaus centru, 1909–1945 m. buvo Vėdaraitiškių valsčiaus sudėtyje. Tikintieji iki 1902 m. priklausė Viešvilės, vėliau – Vėdaraitiškių evangelikų liuteronų parapijai. 1905 m. Galbrasčiuose buvo 99 gyvenamieji namai, gyveno 559 žmonės, iš jų 333 lietuviai (59,6 %); kaimas valdė 764 ha žemės.[9] Kaimo lietuviai šnekėjo Mažosios Lietuvos striukių patarmės Galbrasčių šnekta, artima dabartinių kauniškių tarmei.[10]
Kaimas užėmė plotą tarp Šešupės (pietuose ir vakaruose) ir pelkėtos Trapėnų girios (šiaurėje). Paupyje stovėjo senesnės, didesnės sodybos, pamiškėje – iškirsto miško plote vėliau įsikūrę nedideli viensėdžiai. Per Šešupę į Vėdaraitiškius 1923 m. nutiestas sezoninis medinis tiltas, kurį kiekvieną rudenį išardydavo dėl potvynių grėsmės. 1926 m. tiltui sugriuvus (būta aukų), valstybės lėšomis 1928 m. pastatytas naujas, gelžbetoninis.[11] Su kitais kaimais už Šešupės Galbrasčius jungė brastos.[3] Kaime buvo vėjo malūnas, veikė mokykla, kolonijinių prekių krautuvė, plytinė, stovėjo paminklas Pirmojo pasaulinio karo metu žuvusiems kareiviams pagerbti.[12] Kaimo šiaurėje, pamiškėje, stovėjo Krageliškių sodyba (Kragelischken, nuo 1938 m. Kragelingen),[13] 1885 m. joje buvo 6,[14] 1905 m. – 5 gyventojai.[9]
Po Antrojo pasaulinio karo, vietiniams gyventojams pasitraukus į Vokietijos gilumą, į ištuštėjusį kaimą atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos. Dauguma sodybų apleista, 1993 m. jų buvo likę tik keliolika.[3] 1946 m. kaimas priklausė Pilkalnio, vėliau – Krasnoznamensko rajonui; 1947–2008 m. buvo Timofejevo apylinkėje, 2008–2015 m. – Aleksejevkos kaimo gyvenvietėje.
Gyventojai
![]() ![]() | ||||||
1905 m. | 1910 m.[15] | 1933 m.[16] | 1939 m. | 2010 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|
559 | 537 | 572 | 541 | 93 | ||
|
Žymūs žmonės
- Galbrasčiuose gimė Kristupas Jurkšaitis (1852–1915), kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas.[3]
Šaltiniai
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas, Galbrasčiai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2000 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-25.
- ↑ Vasilijus Safronovas, Vaičiuliai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2009 m. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
- ↑ Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 294. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 38. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785.
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 4. Kümmel, Halle, 1821.
- ↑ Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 220. Baensch, Magdeburgas, 1846.
- ↑ 9,0 9,1 Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 250, 251. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
- ↑ Rima Bakšienė, Mažosios Lietuvos striukių ir dabartinių vakarų aukštaičių kauniškių santykis: (pagal E. Volterio skelbtus tekstus). Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 3 / sudarė Violeta Meiliūnaitė, Agnė Čepaitienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 11-26. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
- ↑ Galbrasten, Informationszentrum Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
- ↑ Dreifurt, Bildarchiv Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
- ↑ Dietrich Lange, Kragelingen, Geographisches Ortsregister Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, 2005. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen. 1, Provinz Ostpreußen. Berlin: Verlag des Königlichen Statistischen Bureaus, 1888, p. 244. Nuoroda tikrinta 2024-09-28.
- ↑ Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Nuoroda tikrinta 2024-09-27.
- ↑ Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-09-27.
Nuorodos
- Galbrasten (Genealogy.net)