Gardino gubernija rus. Гродненская губерния
Gubernija Rusijos imperijoje
Valstybė
Rusijos imperija
Generalgubernatorija
Vilniaus generalgubernatorija
Administracinis centras
Gardinas
Apskritys
8 (1801) , 11 (1843)
Gubernatorius
Gardino gubernatorius
Gyventojų
1 631 645 (1901)
Plotas
36 300 km²
Gardino gubernija (iki 1840 m., kol galiojo Lietuvos Statutas , vadinta Lietuvos Gardino gubernija ; rus. Гродненская губерния , blrs. Гродзенская губерня , lenk. Gubernia grodzieńska ) – 1801 –1915 m. Rusijos imperijos administracinis-teritorinis vienetas, buvęs dabartinės Gudijos vakaruose, Lenkijos šiaurės vakaruose ir Lietuvos teritorijoje – dabartinėje Druskininkų savivaldybėje , Lazdijų rajono ir Varėnos rajono pietinėse dalyse.[1] Centras – Gardinas . Gubernija šiaurėje ribojosi su Suvalkų gubernija , šiaurės rytuose su Vilniaus gubernija , rytuose su Minsko gubernija , pietuose su Volynės gubernija , pietvakariuose su Chelmo gubernija ir Liublino gubernija , vakaruose su Lomžos gubernija .
Istorija
Gubernija sudaryta 1801 m. rugsėjo 21 d. faktiškai buvusios Slanino gubernijos vietoje, padalijus Lietuvos guberniją (gyvavo 1797 –1801 m.) ir užėmė 36 300 km² plotą. 1842 m. gruodžio 30 d. prie gubernijos buvo prijungta Balstogės sritis , Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai , Naugarduko apskritis – Minsko gubernijai .[2] Iki 1912 m. Gardino gubernija priklausė Vilniaus generalgubernatorijai .[3] I pasaulinio karo metu 1915 m. visą guberniją užėmė Vokietijos imperija ir sukūrė naują administracinį vienetą Balstogės-Gardino sritį , kuri priklausė Oberostui .
Administracinis suskirstymas
Gubernijos apskritys 1913 m.
Gubernijos valsčiai 1890 m.
Iš pradžių guberniją sudarė Bresto, Gardino (priklausė ir dabartinės Lietuvos teritorijos dalys), Kobryno, Lydos, Naugarduko, Pružanų, Slanimo ir Valkavisko apskritys. 1842 m. prie gubernijos prijungus Balstogės sritį prie gubernijos buvo prijungtos Balstogės, Bielsko ir Sokulkos apskritys, Lydos apskritis priskirta Vilniaus gubernijai , Naugarduko apskritis – Minsko gubernijai . XX a. pradžioje guberniją sudarė 9 apskritys:[4]
Apskritis
Centras
Plotas, kv. vrst.
Gyventojai
Balstogės apskritis
Balstogė (56 629)
2551,8
187 531 (1889 )
Bielsko apskritis
Bielskas (7012)
3130,3
175 855 (1889 )
Bresto apskritis
Brestas (41 615)
4299,7
193 851 (1889 )
Gardino apskritis
Gardinas (49 952)
3770,0
137 779 (1891 )
Kobryno apskritis
Kobrynas (8998)
4645,3
159 209 (1894 )
Pružanų apskritis
Pružanai (7634)
3659,4
139 879 (1897 )
Slanimo apskritis
Slanimas (15 893)
6359,2
233 506 (1897 )
Sokulkos ujezdas
Sokulka (7595)
2290,0
113 746 (1897 )
Valkavisko apskritis
Valkaviskas (7071)
3358,0
125 817 (1889 )
1913 m. buvo 178 valsčiai, 2276 seniūnijos, 25 miestai, 9370 kitos gyvenvietės.[5]
Gyventojai
1803 m. gubernijoje gyveno 591 000 gyventojų, 1857 m. 848 000 gyventojų. 1897 m. gubernijoje gyveno apie 3366 lietuvių , 2874 iš jų Gardino apskrityje . Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenis gubernijoje gyveno 1 603 409 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:[6]
Apskritys
Gudai
Ukrainiečiai
Žydai
Lenkai
Rusai
Lietuviai
Vokiečiai
Gubernijoje
44,0 %
22,6 %
17,4 %
10,1 %
4,6 %
0,2 %
0,6 %
Balstogės
26,1 %
…
28,3 %
34,0 %
6,7 %
0,01 %
3,6 %
Bielsko
4,9 %
39,1 %
14,9 %
34,9 %
5,9 %
0,004 %
…
Bresto
1,8 %
64,4 %
20,8 %
3,9 %
8,1 %
0,007 %
…
Gardino
65,7 %
…
19,9 %
5,7 %
6,2 %
1,4 %
…
Kobryno
0,8 %
79,6 %
13,7 %
2,2 %
3,1 %
0,007 %
…
Pružanų
75,5 %
6,7 %
12,8 %
1,4 %
3,0 %
0,02 %
…
Slanimo
80,7 %
…
15,2 %
1,6 %
2,1 %
0,13 %
…
Sokulkos
83,8 %
…
12,2 %
1,2 %
1,8 %
0,06 %
…
Valkavisko
82,4 %
…
12,4 %
2,1 %
2,3 %
0,01 %
…
Gubernijos tautinės sudėties žemėlapis
Gubernatoriai
Vardas Pavardė
Valdymo laikas
Dmitrijus Košelevas
1802.03.20—1803.06.09
Vasilijus Lanskojus
1803.06.09—1813.02
Karlas Lešernas von Hercenfeldas
1813.02.14—1816.01.22
Ksaveras Druckis-Liubeckis
1816.01.22—1816.07.20
Stanislavas Ursinas-Nemcevičius
1816.07.20—1817.11.22
Michailas Butautas-Andžeikovičius
1817.11.22—1824.10.30
Michailas Bobiatinskis
1824.10.30—1831.08.14
Georgijus Bažanovas
1831.08.14—1831.08.24
Michailas Muravjovas
1831.08.24—1835.01.12
Nikiforas Koptevas
1835.01.12—1836.05.16
Grigorijus Dopelmajeris
1836.05.16—1842.11.19
Be gubernatoriaus
1842.11.19—1844.07.27
Fiodoras Baskovas
1844.07.27—1848.03.17
Kristoforas Chovenas
1848.03.17—1856.05.03
Ivanas Špejeris
1856.05.04—1861.09.01
Aleksandras Drenikinas
1861.09.19—1862.03.06
Ivanas Galeris
1862.03.06—1863.04.17
Vladimiras Bobrinskis
1863.04.17—1863.07.21
Ivanas Skvorcovas
1863.07.21—1868.01.13
Dmitrijus Kropotkinas
1868.01.13—1870.07.15
Aleksandras Zubovas
1870.07.15—1878.05.19
Viktoras von Valis
1878.06.04—1879.02.27
Nikolajus Ceimernas
1879.05.03—1883.10.16
Aleksandras Potiomkinas
1883.11.10—1890.04.19
Dmitrijus Batiuškovas
1890.04.19—1899.03.06
Nikolajus Dobrovolskis
1899.04.02—1900.10.19
Nikolajus Urusovas
1901.01.29—1902.04.28
Piotras Stolypinas
1902.05.30—1903.02.15
Michailas Osorginas
1903.02.15—1905.05.16
Ivanas Blokas
1905.06.04—1906.02.03
Vladimiras Kisteris
1906.02.10—1906.06.24
Francas Zeinas
1906.06.24—1907.11.16
Viktoras Borzenko
1907.12.10—1912.12.20
Piotras Bojarskis
1912.12.31—1913.10.14
Vadimas Šebeko
1913.10.18—1916.02.17
Aleksandras Kreitonas
1916.03.07—1917.01
Galerija
Gardino gubernija (rožinė spalva apačioje)
Gardino gubernija 1821 m.
Gubernija 1842 metais
Gardino gubernijos keliai
Gardino gubernija
1910 m.
Šaltiniai
↑ Gardino gubernija. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas . I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3 . // psl. 446
↑ Гродненская губерния. Archyvuota kopija 2022-06-15 iš Wayback Machine projekto. – Москва, Большая российская энциклопедия, 2004–2017.
↑ Gardino gubernija . Visuotinė lietuvių enciklopedija , T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 423 psl.
↑ Волостныя, станичныя, сельския, гминныя правления и управления, а также полицейские станы всей России с обозначением места их нахождения. – Киев, Изд-во Т-ва Л. М. Фиш, 1913. // psl. 120 (PDF 20–21 psl. )
↑ Россiя. Географическое описание Россiйской Имперiи по губернiямъ и областямъ съ географическими картами. – Санктпетербургъ, Тип. "Бережливость", 1913. // PDF 160–161 psl.
↑ 1897 m. gyventojų surašymo duomenys (rus.)
Nuorodos