Huanuko departamentas

Huanuko departamentas Departamento de Huánuco
Valstybė	Peru
Administracinis centras	Huanukas
Provincijos	11
Apygardos	75
Gyventojų (2017 m.)	721 047
Plotas	36 848 km²
Tankumas (2017 m.)	20 žm./km²
ISO 3166-2	PE-HUC
Tinklalapis	regionhuanuco.gob.pe
Vikiteka	Huanuko departamentasVikiteka

Huanuko departamentas (isp. Departamento de Huánuco, keč. Wanuku suyu) – departamentas Peru centrinėje dalyje. Ribojasi su San Martino departamentu šiaurėje, su Loreto departamentu šiaurės rytuose, su Ukajalio departamentu rytuose, su Pasko departamentu pietuose, su Limos departamentu pietvakariuose, su Ankašo departamentu vakaruose, su La Libertado departamentu šiaurės vakaruose. Administracinis centras – Huanukas.

Huanuko departamentas yra žymus kaip Senovės Peru kultūros ištakų kraštas. Čia yra Laurikočos urvas, kuriame rasti seniausi visoje šalyje žmogaus palaikai (10 tūkst. m. pr. m. e.). Pagal šį urvą pavadinta Laurikočos kultūra. Netoli Huanuko miesto yra viena seniausių Amerikos gyvenviečių – Kotošas (2800 m. pr. m. e.), su žymiąja Sukryžiuotųjų rankų šventykla. Vėliau čia gyvavo įvairios kultūros, iš kurių paskutiniai buvo jarovilkai. Jų žemes užkariavo inkai, per Huanuką driekėsi svarbus kelias tarp Kusko ir Kachamarkos. 1539 m. krašto kolonizaciją pradėjo ispanai. Huanuko departamentas sudarytas 1869 m.

Vakarinę departamento pusę užima Andų kalnai (Rauros, Huajhuašo Kordiljeros) su aukštomis smailėmis: Siula Grandė (6344 m), Jerupacha (6635 m), Chirišchanka (6094 m), Churau (5674 m), Kesiljus (5600 m), Ninašanka (5607 m), Karniseras (5960 m), Rondojus (5870 m), Sarapas (6127 m) ir kt. Toliau rytuose paviršius leidžiasi miškingais Jungaso šlaitais kol pasiekia džiunglėmis apaugusią Amazonės žemumą. Joje yra nedidelis Piko Siros masyvas.

Upės priklauso Amazonės baseinui. Departamente prasideda Maranjonas, teka Hualjaga, Pačitea, Viskara. Pats rytinis pakraštys siekia Ukajalio pakrantę. Nemaža ežerų (Laurikoča, Kesiljokoča, Mitukoča, Pičkakoča, Karhuakoča, Siula, Karpakoča).

Klimatas aukštikalnėse vėsus, sausas. Vidurinė temperatūra slėniuose siekia 19 °C. Einant į rytus oras tampa karštesnis ir drėgnesnis. Amazonijoje laikosi ~25 °C temperatūra.

Yra Žydrosios Kordiljeros, Tingo Marijos nacionaliniai parkai, El Siros bendruomenės draustinis, Huajhuašo Kordiljeros gamtos draustinis.

Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu. Kalnų slėniuose auginamos bulvės, kukurūzai, kviečiai, Jungase – kavamedžiai, arbatmedžiai, kokainmedžiai, citrusai, Amazonijoje – manijokai, bananai ir kiti vaisiai, kertama mediena. Gyvulininkystė. Yra sidabro, cinko, švino, vario telkinių. Tinta Marijoje veikia šiluminė elektrinė.

Svarbiausi turistiniai objektai: Kotošas, inkų miestas Huanuko Pampa, Huajhuašo Kordiljeros viršukalnės.

Dauguma departamento gyventojų yra ispanakalbiai (daugiausia metisai ir baltieji). Apie trečdalį gyventojų sudaro indėnai: kalnuose gyvena kečujai, džiunglėse gyvena ašaninkai, kašibai, šipibai-konibai, janešai.

Huanuko departamentas administraciškai padalintas į 11 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).

• Ambo provincija (Ambas)
• Huanuko provincija (Huanukas)
• Dos de Majo provincija (La Unjonas)
• Huakaibambos provincija (Huakaibamba)
• Humalieso provincija (Ljata)
• Leonsijo Prado provincija (Tingo Marija)
• Maranjono provincija (Huakračukas)
• Pačitea provincija (Panao)
• Puerto Inkos provincija (Puerto Inka)
• Laurikočos provincija (Chesusas)
• Jarovilkos provincija (Čaviniljus)

Peru departamentai
Ajakučas | Amazonė | Ankašas | Apurimakas | Arekipa | Chuninas | Huankavelika | Huanukas | Ika | Kachamarka | Kaljao | Kuskas | La Libertadas | Lambajekė | Lima | Loretas | Madre de Diosas | Mokegva | Paskas | Piura | Punas | San Martinas | Takna | Tumbesas | Ukajalis
Limos provincija nepriklauso nė vienam departamentui.