Italijos regionai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Italijos regionai arba Italijos sritys – didžiausi administraciniai teritoriniai vienetai Italijos Respublikoje. Kiekvienas regionas turi išrinktą tarybą ir vykdomąjį komitetą (Giunta Regionale), kuriam vadovauja regioninis prezidentas. Komitetai yra renkami kiekvieno regiono gyventojų, išskyrus Aostos slėnį ir Trentiną-Alto Adidžę, kuriuose komitetus išrenka tarybos.

Kiekvienas regionas turi tam tikrą statusą, numatytą šalies konstitucijoje. 15 regionų turi įprastą statusą, 5 – specialų.

Įprasto statuso regionai įkurti 1970 m. Šie regionai turi administracines ir įstatymų leidybos teises. Tačiau jų finansinės galios yra mažos – šie regionai sau panaudoti gali tik iki 20 % surinktų mokesčių.

Šalies konstitucija suteikia penkiems Italijos regionams (Sardinijai, Sicilijai, Trentinui-Alto Adidžei, Aostos slėniui ir Friuliui-Venecijai Džulijai) autonomines teises ir specialų statusą. Pagal šį statusą šiems regionams suteikiamos daug didesnės įstatymų leidybos, administracinės ir finansinės teisės. Šie regionai gali pasilikti nuo 60 iki 100 % surinktų mokesčių. Už tokį statusą šie regionai turi remti sveikatos apsaugos, mokslo sistemas bei rūpintis visuomeninėmis paslaugomis. Sicilija papildomai gauna visas lėšas iš Italijos vyriausybės visoms paslaugoms.