Jastšembis Zdrujus
Jastšembis Zdrujus lenk. Jastrzębie-Zdrój | |
---|---|
![]() ![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Vaivadija | ![]() |
Gyventojų | 92 462 |
Plotas | 85 km² |
Tankumas | 1 088 žm./km² |
![]() |
Jastšembis Zdrujus |
Jastšem̃bis Zdrùjus [1] (lenk. Jastrzębie-Zdrój, vok. Bad Königsdorff-Jastrzemb) – miestas-apskritis Lenkijos pietuose, prie Čekijos sienos. 92 tūkst. gyventojų (2010). Iškilo kaip kurortas, tačiau XX amžiaus 7-ąjį dešimtmetį pradėjus angliakasybą, populiarumas sumažėjo. Išvystyta maisto pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Katovicų laisvosios ekonominės zonos dalis. Turizmas. Kurorto parkas.[2]
Istorija
1293 m. vietovę pirmąkart paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Juose minima Bzė (lenkiškai Bzie), kuri įėjo į Opolės kunigaikštijos sudėtį. Iki 1742 m. priklausė Silezijos kunigaikštystėms, nuo 1742 m. Prūsijos karalystės dalis.
Iki pat 1922 m. priklausė Vokietijai. 1922 m. atiteko Lenkijai. 1922-1939 m. priklausė autonominei Silezijos vaivadijai. Lenkai valdė miestą iki Hitlerio invazijos į šalį 1939 m. Po karo 1945 m. atiteko lenkijai, kuri miestą valdo iki šiol. 1963 m. suteiktos miesto teisės.
Po administracinės reformos nuo 1999 m. sausio 1 d. priskirtas Silezijos vaivadijai.
Sportas
- GKS 1962 Jastrzębie futbolo klubas.
- Miesto stadionas, kurio talpa 15 000 žiūrovų.
Galerija
Miesto pastatai
-
Futbolo stadionas
-
Futbolo stadionas
-
Dvaras mieste
-
Rūmai
-
Fachverkinė architektūra
-
Mieste
-
JAS-MOS bendrovė
-
Geležinkelis
-
Mosnovka
-
Pastatas
-
sanatorija
-
Tiltelis parke
Kulto pastatai
-
Šv.Barboros ir Šv.Juozapo bažnyčia
-
bažnyčia
-
bažnyčia
-
koplyčia
-
bažnyčia
-
bažnyčia
-
Sinagoga
Šaltiniai
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Jastrzębie-Zdrój. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-08-18).
Nuorodos
- Oficiali miesto svetainė (lenkų k.)
|