Laiškas galatams

Laiškas galatams – vienas iš trylikos, manoma, apaštalo Pauliaus parašytų laiškų.

Šis laiškas buvo parašytas, siekiant nuginčyti klaidingą idėją, kurios laikėsi kai kurie krikščionys žydai, – kad išganytas gali būti tik tas, kuris apipjaustytas ir laikosi Mozės Įstatymo. Šią idėją Paulius laikė grėsme visiems krikščioniškos Evangelijos pagrindams. Anot Pauliaus, norint būti išganytam, nebūtina laikytis Mozės Įstatymo. Kaip teigiama laiške, Kristus, mirdamas už žmoniją, padaręs viską, kad sutaikytų žmones su Dievu.

Turinys

Laiškas galatams pradedamas pasveikinimu, kalbama apie vienintelę Evangeliją. Rašoma apie pirmuosius Pauliaus krikščioniško gyvenimo metus, priekaištaujama Petrui. Taip pat rašoma apie gyvenimą tikėjimu, apie tai, kodėl žmonių negali išgelbėti Įstatymas, apie Įstatymo galiojimą. Užrašytas kreipimasis į galatus, laisvės alegorija. Kalbama ir apie tikėjimą bei meilę, dvasią bei Įstatymą, praktinį krikščionio gyvenimą. Laiškas baigiamas Pauliaus ranka užrašytais pamokymais.

Parašymo laikas

Gali būti, kad Paulius parašė šį laišką prieš pat Jeruzalės tarybos susirinkimą, kuriame svarstytas svarbiausias laiške aptariamas klausimas. Šiuo atveju Laiškas galatams galėjo būti parašytas 48 arba 49 metais ir laikytinas pirmuoju Pauliaus laišku. Vis dėlto taip pat tikėtina, kad šis klausimas liko aktualus ir kad laiškas buvo parašytas po kelerių metų, kaip ir Laiškas romiečiams (jame taip pat užsimenama apie tuos pačius dalykus), t. y. maždaug 54–57 metais.

Galatijos provincija – kraštas dabartinės Turkijos šiaurinėje dalyje (pastaroji aplinkybė liudytų apie vėlesnę datą: 48 metais Paulius ten nesilankė) arba gerokai didesnė šalis su tokiais iš Apaštalų darbų knygos žinomais miestais, kaip Pisidijos Antiochija ir Listra.[1]

Šaltiniai

  1. ↑ Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 102–103 psl.

Nuorodos