Lapkričio 30

Lapkričio 30 yra 334-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 335-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 31 diena.

Informacija

Šventės

• Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena.

Vardadieniai

Andrė – Andrėja – Andriejus – Andrius – Andrys – Dovainė – Saugarda – Saugardas – Saugardė – Saugina – Sauginas – Sauginė – Saugirdas – Saugirdė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1908 – Kaune įkurta Raudonojo Kryžiaus ligoninė;
• 1918 – Mažosios Lietuvos tautinė taryba pasirašė Tilžės aktą, tuo išreikšdama norą prisijungti prie Lietuvos;
• 2000 – UNESCO į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukė Kuršių neriją.

Gimimo dienos

• 1427 m. – Kazimieras IV Jogailaitis, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440–1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447–1492 m.) (m. 1492 m.).
• 1459 m. – Jonas Albrechtas, Lenkijos karalius nuo 1492 m. Gediminaičių dinastijos atstovas (m. 1501 m.).
• 1784 m. – Gabrielius Juozapas Oginskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas (m. 1842 m.).
• 1813 m. – Rudolfas Andrius Cipelis, vertėjas, leksikografas (m. 1894 m.).
• 1865 m. – Jonas Andrius Domaševičius, gydytojas ginekologas. LSDP įkūrėjas (m. 1935 m.).
• 1897 m. – Feliksas Baltušis-Žemaitis, TSRS karinis veikėjas, Lietuvos liaudies kariuomenės brigados generolas, Raudonosios armijos generolas majoras (m. 1957 m.).
• 1908 m. – Julius Būtėnas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, rašytojas (m. 1999 m.).
• 1912 m. – Jurgis Mačys, Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras (m. 1980 m.).
• 1920 m. – Juozas Aleksandravičius, Lietuvos filologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1922 m. – Alfonsas Kaikaris, Lietuvos provizorius, farmacijos istorikas, muziejininkas (m. 1997 m.).
• 1925 m. – Ramojus Mozoliauskas, Lietuvos skulptorius.
• 1929 m. – Povilas Balzarevičius, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1930 m.:
  • Ramutė Aleksandra Jasudytė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
  • Romualda Varneckienė-Kuodytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Vaclovas Kedys, pedagogas ir chorvedys.
• 1932 m. – Aleksandras Galaunė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis veikėjas.
• 1933 m. – Algirdas Vapšys, inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas (m. 2021 m.).
• 1938 m. – Antanas Marcijonas, Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas, VU profesorius, socialinių mokslų daktaras.
• 1943 m. – Vytautas Sigitas Draugelis, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m. – Antanas Ramonas, Lietuvos prozininkas ir eseistas (m. 1993 m.).
• 1952 m.:
  • Alvydas Kazlauskas, žurnalistas.
  • Vytautas Kučinskas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1953 m.:
  • Albinas Klimas, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Geležiūnas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Jurgis Dumbrava, Lietuvos ir Utenos rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Andriejus Stančikas, ūkininkas, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Andrius Meinorius, Lietuvos pedagogas, Mažeikių raj. visuomenės veikėjas (m. 2007 m.).
  • Vidmantas Jažauskas, dailininkas, knygų iliustratorius, poetas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Mykolas Dorofėjus, Lietuvos kino ir teatro aktorius (m. 2021 m.).
• 1963 m. – Alvydas Medalinskas, politologas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1970 m. – Jurgita Kaušaitė, Lietuvos krepšininkė, Švedijos jaunimo rinktinės trenerė.

Mirtys

• 1942 m. – Donatas Malinauskas, visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (g. 1869 m.).
• 1945 m. – Vilius Gaigalaitis, Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius (g. 1870 m.).
• 1957 m. – Juozas Meškauskas, Lietuvos kunigas, karo kapelionas (g. 1889 m.).
• 1958 m. – Vincas Kvieska, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1889 m.).
• 1960 m. – Vilius Jomantas, Lietuvos tapytojas, grafikas (g. 1891 m.).
• 1974 m. – Kazys Inčiūra, Lietuvos rašytojas, poetas, aktorius, dramaturgas, prozininkas, operų libretų autorius, vertėjas, radijo diktorius, skaitovas (g. 1906 m.).
• 1992 m. – Vladas Stukas, Lietuvos inžinierius energetikas, pirmasis Kauno HE direktorius (g. 1920 m.).
• 1996 m. – Dainius Trinkūnas, pianistas, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas (g. 1931 m.).
• 2001 m. – Teresė Bukauskienė-Ramanauskaitė, Lietuvos pedagogė, pedagogikos istorikė, socialinių mokslų daktarė, poetė (g. 1929 m.).
• 2007 m. – Edvardas Cicėnas, Lietuvos istorikas, muziejininkas (g. 1931 m.).
• 2023 m. – Julius Malelė, lietuvių imtynininkas, imtynių treneris (g. 1932 m.).^[1]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1700 – pradinėje Šiaurės karo stadijoje prasidėjo Narvos mūšis, kuriame Švedijos karaliaus Karolio XII armija nugalėjo Rusijos caro Petro I armiją. Tai buvo švedų taktinė pergalė.
• 1840 – Napoleono palaikai perkelti iš šv. Elenos salos į Paryžių;
• 1914 – Čarlis Čaplinas debiutavo kine;
• 1939 – prasidėjo SSRS-Suomijos karas.
• 1982 – išleistas Michael Jackson albumas „Thriller“, ilgainiui tapęs populiariausiu visų laikų muzikiniu albumu.

Gimimo dienos

• 1667 m. – Džonatanas Sviftas, anglų rašytojas satyrikas (m. 1745 m.).
• 1699 m. – Kristijonas VI, 1730–1746 m. Danijos ir Norvegijos karalius (m. 1746 m.).
• 1817 m. – Christian Matthias Theodor Mommsen, vokiečių istorikas, teisėtyrininkas romanistas, laikomas svarbiausiu XIX a. senovės tyrinėtoju. Jo darbas apie Senovės Romos istoriją tebėra laikomas vienu pamatinių šios srities tyrimų (m. 1903 m.).
• 1835 m. – Samuelis Langhornas Klemensas, amerikiečių rašytojas (m. 1910 m.).
• 1859 m. – Sergejus Liapunovas, rusų kompozitorius, pianistas, dirigentas (m. 1924 m.).
• 1869 m. – Nilsas Gustavas Dalenas, švedų fizikas ir inžinierius, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1937 m.).
• 1874 m. – Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis, britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais. Jis laikomas vienu svarbiausiu vadovų Britanijos ir viso pasaulio istorijoje. 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1965 m.).
• 1889 m. – Edgar Douglas Adrian, 1932 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1977 m.).
• 1903 m. – Jevgenijus Petrovas, populiarus trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių Tarybų Sąjungos rašytojas, dirbęs kartu su Ilja Ilfu. Kito žymaus rusų rašytojo ir dramaturgo Valentino Katajevo brolis (m. 1942 m.).
• 1904 m. – Clyfford Still, amerikiečių dailininkas (m. 1980 m.).
• 1915 m. – Henry Taube, 1983 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[3] (m. 2005 m.).
• 1926 m.:
  • Andrzej Viktor Schally, 1977 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2].
  • Andzejus Viktoras Šally, endokrinologas, 1977 metų Nobelio premijos laureatas medicinos srityje.
• 1928 m. – Takako Doi, teisininkė, mokslininkė, Japonijos politinė veikėja.
• 1947 m. – Serchijas Badilja Kastiljo, poetas, dramaturgas, prozininkas.
• 1960 m. – Gary Winston Lineker, buvęs Anglijos rinktinės futbolininkas, puolėjas.
• 1963 m. – David Yates, anglų kino ir televizijos režisierius, BAFTA ir Emmy apdovanojimė laimėtojas, geriausiai žinomas už savo darbą apie naujausius Hario Poterio filmus.
• 1965 m. – Ben Stiller, amerikiečių aktorius^[4].
• 1966 m. – Mika Juhani Salo, Suomijos lenktynininkas. Formulėje 1 Salo debiutavo 1994 m. atstovaudamas Lotus komandai, vėliau atstovavo Tyrrell, Arrows ir British American Racing ekipoms. 1999 m. šešiuose etapuose Ferrari komandoje pakeitė susižeidusį Michaelį Schumacherį. Vokietijoje Salo turėjo galimybę iškovoti pergalę, tačiau paprašytas komandos į priekį praleido dėl čempiono titulo kovojantį kitą Ferrari lenktynininką Eddie Irvine'ą ir turėjo tenkintis antrąja vieta, Italijoje suomis finišą pasiekė trečias. Vėliau Salo pilotavo Sauber ir Toyota bolidus, o po 2002 m. pasitraukė iš Formulės 1 ir dalyvavo įvairiose kėbulinių automobilių lenktynėse.
• 1973 m. – Rajanas Gigsas, Velso futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester United klube. Anksčiau žaidė Velso futbolo rinktinėje ir buvo jos kapitonas.
• 1979 m. – Andrés Marcelo Nocioni, Argentinos krepšininkas.
• 1984 m. – Nigelis de Jongas, Nyderlandų futbolininkas (saugas), žaidžiantis Manchester City klube ir Nyderlandų futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2008-ųjų Europos futbolo čempionate.
• 1985 m. – Mustafa Bajalas Salas, futbolininkas, Senegalo rinktinės ir AS Saint-Étienne klubo saugas.
• 1990 m. – Magnusas Oenas Karlsenas, Norvegijos šachmatininkas.

Mirtys

• 1718 m. – Karolis XII, 1697–1718 m. Švedijos karalius (g. 1682 m.).
• 1830 m. – Pijus VIII, 253 – ias Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1761 m.).
• 1900 m. – Oscar Fingal O’Flahertie Wills Wilde, airių kilmės anglų dramaturgas, poetas, rašytojas. Laikomas vienu žymiausių karalienės Viktorijos laikmečio dramaturgų. Jo vardą išgarsino pjesės, aforizmai, taip pat romanas „Doriano Grėjaus portretas“ (g. 1854 m.).
• 1920 m. – Jekabas Kazakas, latvių tapytojas, grafikas (g. 1895 m.).
• 1936 m. – Ferdinandas Ruščicas, dailininkas (g. 1870 m.).
• 1944 m. – Albert Bacon Fall, buvo JAV Naujosios Meksikos senatorius ir JAV vidaus reikalų ministras žinomas tuo, kad tapo pirmuoju prezidento kabineto nariu, nubaustu laisvės atėmimu už kyšių ėmimą Arbatinuko byloje (g. 1861 m.).
• 1955 m. – Reiner Stahel, Vokiečių karininkas ir nacių partijos veikėjas, taip pat tarnavęs ir Suomijos kariuomenėje, išgarsėjęs prasiveržimu iš apsupto Vilniaus (g. 1892 m.).
• 2013 m. – Paul Walker – JAV aktorius, šlovę pelnęs po filmo Greiti ir įsiutę (g. 1973 m.).
• 2022 m. – Dziang Dzeminas, buvęs Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas (1993–2003 m.) ir Kinijos Komunistų partijos generalinis sekretorius (1989–2002 m.) (g. 1926 m.).^[5]

Nuorodos