Leocharas
Leocharas gr. Λεοχάρης | |
---|---|
Gimė | IV a. pr. m. e. pradžioje |
Mirė | IV a. pr. m. e. pabaigoje |
Veikla | Senovės Graikijos skulptorius |
Leocharas (gr. Λεοχάρης IV a. pr. m. e. pradžioje – IV a. pr. m. e. pabaigoje) – Senovės Graikijos skulptorius. Vėlyvojo klasikinio laikotarpio atstovas.
Biografija
Manoma, mokėsi Atėnuose. Kūrė Atėnuose, Olimpijoje, Delfuose, Halikarnase, daugiausia iš bronzos. Aleksandro Didžiojo rūmų skulptorius, vėliau jį pasikvietė Halikarnaso karalienė Artemisija II.
Jo apvaliajai ir reljefinei skulptūrai būdinga grakščios proporcijos, įtaigiai perteikti judesiai, yra helenistinės dailės bruožų. Manoma, jo kūrinių romėniškos kopijos yra vadinamoji „Versalio Artemidė“, „Belvederio Apolonas“.[1]
Žymiausi kūriniai
- Aleksandro Didžiojo Hutu medžioklė, su Lisipu, apie 320 m. pr. m. e.
- Ganimedas ir Dzeuso erelis, Vatikanas
- Arėjo statula Halikarnase
- Mauzolo mauzoliejaus Halikarnase skulptūrinis dekoras, su Skopu, Biaksiu, Timotėjumi, apie 350 m. pr. m. e.
- Isokrato statula Eleusine, 354 m. pr. m. e.
- Pilypo II šeimos chrizoelefantinė skulptūrinė grupė Olimpijoje, 338–336 m. pr. m. e.
-
Ganimedas ir Dzeuso erelis -
Versalio Artemidė
Šaltiniai
- ↑ Dalia Andziulytė. Leocharas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 7 psl.