Louis Nicolas Davout
| Lui Nikola Davu pranc. Louis Nicolas Davout | |
|---|---|
| |
| Lui Nikola Davu | |
| |
| Louis Nicolas Davout herbas | |
| Gimė | 1770 m. gegužės 10 d. Annoux, Burgundija |
| Mirė | 1823 m. birželio 1 d. (53 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinės |
| Veikla | Prancūzijos maršalas, Napoleono karų dalyvis |
 Vikiteka |
Louis Nicolas Davout |
Lui Nikola Davu (pranc. Louis Nicolas Davout, gimė 1770 m. gegužės 10 d. – mirė 1823 m. birželio 1 d.) – hercogas, kunigaikštis, peras, Prancūzijos maršalas (1804), vienas žymiausių Napoleono I karvedžių, Revoliucijos ir Napoleono karų dalyvis, iki 1815 m. nepralaimėjęs nė vieno mūšio. Vadintas „geležiniu maršalu“.[1]
Biografija
Gimė 1767 m. kovo 25 d. Annoux kaime, prie Avalono miesto, Burgundijoje. Vienu metu kartu su Napoleonu mokėsi Brienne-le-Château karo mokykloje. 1788 m. įstojo į Prancūzijos revoliucinę armiją. 1792 – 1793 m. dalyvavo ir pasižymėjo Belgijos kampanijoje, tapo brigados generolu. 1798 m. dėl aristokratiškos kilmės buvo pašalintas iš armijos, tačiau jakobinų grąžintas. 1798 – 1799 m. dalyvavo žygyje į Egiptą. Nuo 1801 m. Didžiosios armijos Trečiojo korpuso vadas. Austerlico mūšyje Davu vadovaujamas korpusas atlaikė pagrindinę Rusijos kariuomenės ataką. 1806 m. Jena-Auerstadto mūšyje sutriuškino dvigubai gausesnes Frydricho III pajėgas. 1809 m. dalyvavo Eckhmulio ir Vagramo mūšiuose. Dalyvavo Napoleono žygyje į Rusiją, kurio metu vadovavo Didžiosios armijos Pirmajam korpusui. Davu buvo sužeistas Borodino mūšyje. 1813 m. Napoleonui pralaimėjus Leipcigo mūšyje ilgiausiai išsilaikė Davu vadovaujama Hamburgo įgula. Antrojo Napoleono valdymo metu, Napoleonas Davu paskyrė Prancūzijos karo ministru ir kariuomenės Paryžiuje vadu, nepaisant Davu pasiryžimo kautis fronte. Po Vaterlo mūšio Davu pareikalavo, kad sąjungininkai suteiktų visišką amnestiją visiems Napoleono šalininkams. Priešingu atveju, Davu pagrasino tęsti karą. Sąjungininkai priėmė Davu reikalavimą. Davu buvo vienintelis Napoleono maršalas neprisiekęs Burbonams.
1823 m. birželio 1 d. Davu mirė nuo tuberkuliozės. Palaidotas Paryžiaus Per Lašezo kapinėse.
Davu turėjo aštuonis vaikus, iš kurių išgyveno tik keturi. N. L. Davu laikytas itin griežtu, net žiauriu, atsidavusiu Napoleonui ir kartu labai savarankišku karo vadu.
| |||||||||
Šaltiniai
- ↑ Louis Nicolas Davout (Lui Nikola Davu). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 545 psl.