Lyvenikė
Lyvenikė vok. Löbenicht | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Lyvenikė (vok. Löbenicht) – buvęs miestas, rytinis Karaliaučiaus kvartalas, vienas iš trijų 1327–1724 m. miestą sudariusių miestų.[1] Dabar Karaliaučiaus miesto dalis.
Istorija
Lyvenikė kūrėsi kaip Naujamiestis (vok. Neustadt), tarp Naujojo Priegliaus pietuose ir Pilies tvenkinio šiaurėje. Per Lyvenikę iš Karaliaučiaus senamiesčio į rytus ėjo Lietuvių kelias į Mažąją Lietuvą, o į šiaurės rytus – Kuršių kelias link Kuršių marių ir Kuršių nerijos. 1300 m. suteikta miesto teisė, 1340 m. Lyvenikė priimta į Hanzos sąjungą.[2]
XVI a. Lyvenikės spaustuvėje buvo išleistas Martyno Mažvydo katekizmas.[3]
1724 m. birželio 13 d. Lyvenikė su Senamiesčiu ir Knypava sujungta į Karaliaučiaus miestą. Tankiai apstatyti Lyvenikės kvartalai visiškai sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais ir sovietmečiu.[4]
Žymūs žmonės
- Nuo 1766 m. Lyvenikėje, buvusioje rotušėje gyveno filosofas Imanuelis Kantas (1724–1804).[5]
- Lyvenikėje, beturčių namuose 1771 m. apsigyveno būsimasis Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza (1776–1840). Vėliau lankė Lyvenikės lotyniškąją mokyklą, mokė kitus vaikus.[6]
Šaltiniai
- ↑ Lyvenikė. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 858
- ↑ Karaliaučiaus istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-01-13).
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 142
- ↑ Lyvenikė . Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-12-27).
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 120
- ↑ Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 125