Mantuja

Mantuja it. Comune di Mantova
Mantujos panorama
Mantuja 45°10′0″ š. pl. 10°48′0″ r. ilg. / 45.16667°š. pl. 10.80000°r. ilg. / 45.16667; 10.80000 (Mantuja)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Lombardija
Provincija	Mantujos provincija
Meras	Nicola Sodano
Gyventojų (2010)	48 612
Plotas	63,97 km²
Tankumas (2010)	760 žm./km²
Altitudė	19 m
Pašto kodas	46100
Tel. kodas	0376
Tinklalapis	www.cittadimantova.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Anzelmas Lukietis Jaunesnysis
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1287

Mantuja (it. Mantova) – miestas Italijoje, Lombardijoje, Mantujos provincijos sostinė. Valdant Gonzagų šeimai Mantuja buvo meno^[1], kultūros ir muzikos centru Šiaurės Italijoje ir visoje šalyje. Miestas žinomas dėl svarbaus vaidmens operos istorijoje.^[2] Be to miestą garsina architektūriniai šedevrai, puošiantis viduramžių ir Renesanso laikų kvartalus. Tai miestas, į kurį buvo ištremtas Romeo iš Viljamo Šekspyro dramos „Romeo ir Džiuljeta“. Tai artimiausias miestas prie Vergilijaus gimtinės.

Mantują iš trijų pusių supa dirbtiniai ežerai, sukurti XII a.^[3] Jie gauna vandens iš Minčijo upės, ištekančios iš Gardos ežero. Ežerų pavadinimai: Aukštutinis, Vidurinysis ir Žemutinis.^[4] Iš ketvirtos pusės buvo Pajolo ežeras, kuris išdžiuvo XVIII a. pabaigoje.

Sportas

• Mantova FC – futbolo klubas;

Kultūra

Mantuja yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip objekto Mantuja ir Sabioneta dalis. Žymiausi Mantujos architektūriniai objektai:

• Kunigaikščio rūmai (Palazzo Ducale) – kompleksas pastatų ir sodų, sukurtas XIV–XVII amžiais. Šiuo metu muziejinis kompleksas. Svarbiausi pastatai jame yra kunigaikščio rezidencija ir Šv. Jurgio pilis, garsi Renesanso dailininko Andrea Mantegna freskomis kambaryje Camera degli Sposi, atliktomis iki 1475 m.
• Tė rūmai (Palazzo Te) – buvusi kunigaikščių Gonzagų užmiesčio vila, pastatyta 1524–1534 m. laikotarpyje. Projektuota Renesanso dailininko ir architekto Giulio Romano ir garsi ne vien savo architektūra, bet ir Giulio Romano manieristinėmis freskomis.
• Šv. Andriaus bazilika (Basilica di Sant’Andrea). Joje yra Andrea Mantegna kapas ir keli jo darbai. Taip pat Antonio da Correggio ir Giulio Romano mokinių dailės darbų.
• Mantujos katedra (Duomo di Mantova) – svarbiausia katalikų bažnyčia mieste, vyskupo rezidencija.

Galerija

• 
  Palazzo Ducale fasadas
• 
  Šv. Jurgio pilis. Palazzo Ducale komplekso dalis
• 
  Tė rūmų lodžija
• 
  Šv. Andriaus bazilikoje
• 
  Mantujos katedra
• 
  Šv. Barnabo bažnyčia, kurioje palaidotas Giulio Romano

Išnašos

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai