Mstislavlio kunigaikštystė
| Мстиславское княжество Mstislavlio kunigaikštystė | ||||
| LDK dalinė kunigaikštystė 1359-1566 | ||||
| ||||
| Sostinė | Mstislavlis | |||
| Kalbos | senoji slavų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Mstislavlio kunigaikščiai | ||||
| nuo 1180 (pirmasis) | Mstislavas Romanovičius | |||
| 1536-1566 (paskutinė) | Julijona Lengvenaitė | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Smolensko | 1180 m., 1180 | |||
| - Paversta Mstislavlio vaivadija | 1566 m. | |||
Mstislavlio kunigaikštystė – dalinė kunigaikštystė Smolensko žemės pietinėje dalyje, egzistavusi XII-XVI a.
Istorija
Mstislavlio kunigaikštystė susidarė XII a. pabaigoje. Centras – Mstislavlis. Pirmasis kunigaikštis Mstislavas, Smolensko kunigaikščio Romano Rostislavičiaus sūnus. 1359 m. Algirdas Mstislavlio kunigaikštystę prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Nuo 1392 m. valdė Algirdo sūnus Lengvenis ir jo palikuonys (su pertraukomis) Lengvenaičiai. Pasibaigus vyriškajai jų linijai, paskutinė Lengvenaitė ištekėjo už Zaslavskių atstovo, ir taip nuo 1499 m. susiformavo nauja vietos dinastija Mstislavskiai.
1569 m. kunigaikštystė pertvarkyta į Mstislavlio vaivadiją. 1772 m. Mstislavlio vaivadijos teritoriją okupavo Rusijos imperija.[1]
Kunigaikščiai
Svarbesnieji kunigaikščiai:
- Mstislavas Romanovičius (XII a.)
- Karigaila (iki 1392)
- Lengvenis (1392-1431)
- Jurijus Lengvenaitis (1431-1438, 1440-1442, 1445-)
- Jonas
- Mykolas Zaslavskis (1499-1536)
- Julijona Lengvenaitė (1536-1569)
Šaltiniai
- ↑ Mstislavlio kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 554 psl.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
