Nišiai
Nišiai | |
---|---|
Nišių vyras
| |
Gyventojų skaičius | >230 000 |
Populiacija šalyse | Indija (Arunačal Pradešas) Butanas |
Kalba (-os) | nišių |
Religijos | prigimtinė (donji polo), krikščionybė, hinduizmas |
Giminingos etninės grupės | kiti taniai: apataniai, mišingai, lobai, adžiai ir kt.; nagai |
Vikiteka: | Nišiai |
Nišiai (arba daflai, ni) – tauta, gyvenanti šiaurės rytų Indijoje (Arunačal Pradeše) ir rytų Butane. Tai pati skaitlingiausia vietinė Arunačal Pradešo tauta. Nišių kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai. Pagrindinės tarmės: apų, tanagų (tanangų), tagenų. Išpažįsta tradicinę tikybą, dabar didelė dalis atsivertę į krikščionybę, yra hindų.
Verčiasi daugiausia kapline-lydimine žemdirbyste (ryžiai, soros, kukurūzai) bei gyvulininkyste (jaučiai-mithanai, ožkos, kiaulės). Taip pat užsiima žvejyba, medžiokle. Pagrindiniai amatai – puodininkystė, cukranendrių bei bambukų dirbinių gamyba.
Nišių ilguosiuose namuose gyvena iki 10 (kartais ir daugiau) ūkiškai savarankiškų mažųjų šeimų. Atskiros mažosios šeimos lengvai persikrausto į naujus namus. Paplitusi poligamija. Į didžiosios šeimos sudėtį įtraukiami buvusių vergų-karo belaisvių palikuonys, jų padėtis skiriasi su laisvųjų tautiečių.
Namas būna iki 45 m ilgio, statomas ant polių, pintomis sienomis ir dvišlaičiu stogu.
Vyrai vilki medvilninę strėnjuostę, apsiaustą iš žolių ant pečių. Šukuosena – plaukų mazgas virš kaktos. Ant galvos dedasi pintą bambukinę skrybėlę, puoštą ragasnapių snapais. Moterys vilki sijoną iš žolių ir skraistę. Iš papuošalų labiausiai paplitę karoliai.
Tikyboje svarbios piktosios dvasios, geroji motina-Saulė.[1]
-
Nišių moteris (Arunačal Pradešas)
-
Nišių šokėjos per Njokumo šventę
-
Tradicinė kepurė su ragasnapio snapu
-
Nišių pora