Pasaulis
Kitos reikšmės – Pasaulis (reikšmės).
Pasaulis, siaurąja prasme – Žemės planeta žvelgiant antropocentriniu požiūriu. Tai yra, pasaulis apibrėžia visą žmoniją, jos istoriją, pasiekimus, žinias, kultūrą. Tuo tarpu žodis „Žemė“ vartojamas kalbant apie fizinį, astronominį kūną, kuriame gyvena žmonės.
Žodžiu „pasaulinis“ įvardinami tokie reiškiniai, kurie paliečia didelę dalį ar visą žmoniją, pavyzdžiui, pasaulinis karas. Žmonijos istorijoje pasaulio suvokimas kito, tą įrodo ir tokių terminų kaip Senasis pasaulis (Eurazija, Afrika) bei Naujasis pasaulis (Amerika) naudojimas. Senajame pasaulyje buvo tikima, kad už žinomų teritorijų ribų esąs pasaulio kraštas. Tik po didžiųjų geografinių atradimų buvo suvokta pasaulio erdvė, sujungti viena nuo kitos atskirtų tautų suvokti pasauliai.
Platesne prasme pasauliu gali būti įvardinta visa žmonijos žinoma erdvė, kosmosas. Pasaulis tokiu atžvilgiu yra tam tikra savipakankama erdvė (nebūtinai daiktiška), su ten galiojančiais dėsniais: pvz., mirusiųjų pasaulis, dievų pasaulis, gyvūnų pasaulis, pasakų pasaulis ir kt.
Lietuvių žodis „pa-saulis“, kaip ir slavų cвeт savo pirmine reikšme nurodo, kad pasaulis – tai „šviesi vieta po saule“. Panašia reikšme yra ir skr. लोक = IAST: loká, reiškiantis pasaulį, kuris atitinka lietuvių laukas (ne tik „atvira vieta“, bet ir „su balta dėme“, toliau plg. sen. gr. λευκός „šviesus, baltas“). Senojoje pasaulėvokoje pasaulis suprastas kaip mūsų, šviesi vieta, priešinga tam, kas yra tamsu, neapšviesta, nežinoma (chaosas). Kitas pasaulio supratimas yra kaip žmonių, gyvybės vieta – plg. germanų world, Welt, wereld reiškia „žmogaus amžius“ (iš *wer „vyras, žmogus“ ir *ald „amžius“)[1], panašiai kitas indų žodis pasauliui skr. जगत् = IAST: jágat reiškia „gyvas, pažadintas“. Graikai pasaulį suprato kaip tai, kas tvarkinga (sen. gr. κόσμος), o arabų arab. دُنيَا = dunyā reiškia „apatinę, žemutinę“ vietą.