Pijus XI

Šis straipsnis apie Popiežių Pijų XI. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.
Pijus XI
lot. Pius PP. XI
259-asis Popiežius
Gimimo vardas it. Ambrogio Damiano Achille Ratti
Gimė 1857 m. gegužės 31 d.
Dezijus, Lombardija, Italija
Mirė 1939 m. vasario 10 d. (81 metai)
Palaidotas (-a) Šv. Petro bazilika, Roma Vatikanas
Tautybė italas
Pijaus XI herbas
Pijaus XI herbas
259-asis Popiežius
Išrinktas 1922 m. vasario 6 d.
Baigė 1939 m. vasario 10 d.
Pirmtakas Benediktas XV
Įpėdinis Pijus XII
Vikiteka Pijus XI

Pijus XI (Pijus XI; tikrasis vardas Ambrogio Damiano Achille Ratti; 1857 m. gegužės 31 d. Dezijus, Lombardija – 1939 m. vasario 10 d. Romoje) – 259-asis Romos katalikų popiežius. Popiežiumi išrinktas 1922 m. vasario 6 d.[1]

Biografija

Gimė 1857 m. gegužės 31 d. mokėsi Grigaliaus universitete, Romoje. Dirbo Milano seminarijoje. 1907 m. tapo vyriausiuoju bibliotekininku. 1911 m. Popiežius Pijus X jį paskyrė Vatikano bibliotekos ir prefekto pavaduotoju. 1918 m. popiežiaus Benedikto XV buvo paskirtas apaštališkuoju vizitatoriumi Lenkijai ir Lietuvai. 1919 m. A. D. Achille Ratti buvo pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Lenkijoje. Tuo pat metu jis liko ir Vatikano apaštaliniu vizitatoriumi Lietuvai. 1921 m. A. D. Achille Ratti pakeltas kardinolu. 1922 m. vasario 6 d. buvo išrinktas 259-uoju katalikų popiežiumi.

A. D. Achille Ratti 1920 m. bent du kartus lankėsi Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse. 1922 m. popiežius Pijus XI pripažino Lietuvos valstybę de jure. 1926 m. Pijaus XI apaštaline konstitucija Lituanorum gente buvo įkurta pirmoji savarankiška Lietuvos bažnytinė provincija su arkivyskupo metropolito sostu Kaune, 1927 m. rugsėjo 27 d. buvo pasirašytas Vatikano ir Lietuvos santykius apibrėžiantis susitarimas – konkordatas.

Per pontifikato metus Pijus XI paskelbė tris dešimtis enciklikų, pastatė Vatikano muziejaus Pinakoteką, atnaujino biblioteką ir archyvą, inicijavo Bažnyčios istorijos šaltinių publikavimą, pasmerkė totalitarinius režimus ir jų ideologiją Rusijoje, Italijoje, Vokietijoje, protestavo prieš žydų persekiojimus, sudarė beveik dvi dešimtis tarptautinių sutarčių tarp Šventojo Sosto ir kitų valstybių. Pasibaigus kelis dešimtmečius trukusiam konfliktui su Italija, popiežiaus Pijaus XI vardu Vatikano valstybės sekretorius P. Gasparri 1929 m. pasirašė su Italijos ministru pirmininku B. Musoliniu Laterano susitarimus, kuriais buvo pripažintas Vatikano valstybės suverenitetas bei sureguliuoti Vatikano ir Italijos santykiai.[2].

1931 m. vasario 12 d. įkūrė Vatikano radiją.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. ↑ Algirdas Jurevičius. Pijus XI (Pius XI). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 221-222 psl.
  2. ↑ Pijaus XI tiara iš Vatikano šv. Petro bazilikos Vilniuje http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2964&kas=spaudai&st_id=3050
Romos katalikų bažnyčios vadovai
Prieš tai:
Popiežius
Benediktas XV 		Popiežius
Pijus XI
1922-1939 		Po to:
Popiežius
Pijus XII