Rantava

Rantava
vok. Rantau
rus. Заостровье
Rantava
Rantava
54°57′14″š. pl. 20°15′25″r. ilg. / 54.954°š. pl. 20.257°r. ilg. / 54.954; 20.257 (Rantava)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Zelenogradsko rajonas
Įkūrimo data 1297 m.
Gyventojų (2011) 557
Pašto kodas 238552
Tel. kodas +7 401 50
Kirčiavimas Rantavà [1]

Rantava (vok. Rantau, nuo 1945 m. rus. Рантау, nuo 1946 m. Zaostrovė, rus. Заостровье) – gyvenvietė Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2006 m. gruodžio 28 d. Kovrovo kaimo gyvenvietės kaimas Baltijos jūros pakrantės kyšulyje.[2]

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas Rantavō prūsiškos kilmės. 1297 m. minimas Rantowe.[3]

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kaimas.[4] Parapijos centras. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, vėliau Zelenogradsko rajono kaimas, 1947 m. – 2006 m. Romanovo apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1939 m. Žuvininkų apskritis Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m. Sembos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–1946 m. Kranco rajonas TSRS
1947–2006 m. Romanovo apylinkė
Zelenogradsko rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2006 m. Kovrovo kaimo gyvenvietė
Zelenogradsko municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m.[5] 1933 m. 1939 m.[6] 2011 m.sur.
399 618 586 557

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Rantava (Genealogy.net)
  5. ↑ Žuvininkų apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  6. ↑ Sembos apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Nuorodos

  • Grasilda Blažiene: Hydronymia Europaea, Sonderband II, Die baltischen Ortsnamen. Wolfgang Schmid Hrsg., Steiner Verlag Stuttgart 2000.
  • G. Gerullis: Die altpreußischen Ortsnamen. Berlin, Leipzig 1922.
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.