Sąrašas:Didžiausi organizmai

Šiame sąraše pateikiami didžiausi organizmai pagal įvairias biologines kategorijas. Organizmo dydis gali būti skaičiuojamas pagal kūno ilgį, masę, tūrį, plotą, todėl kai kuriose kategorijose, priklausomai nuo pasirinkto matmens, didžiausi organizmai gali skirtis. Sąrašo duomenys nėra galutiniai, nes gali būti atrasta ir lig šiol nežinomų didesnių individų arba naujų rūšių (ypač, bestuburių), taip pat priešistorinių organizmų fosilijų, kurios būtų didesnės už dabar žinomas.

Sąraše pateikiami didžiausi individualūs organizmai, neįtraukiant tokių augalų kolonijų kaip Didysis barjerinis rifas arba „Pando“ drebulių kolonija.

Augalai

Pagrindinis straipsnis – Sąrašas:Pasaulio išskirtiniai medžiai.
Didžiųjų mamutmedžių giria
'Equisetum myriochaetum asiūklis
  • Didžiausias medis – didysis mamutmedis (Sequoiadendron giganteum): aukštis 50–85 m (didžiausias žinomas – 94,9 m). Didžiausias dabar augantis Generolo Šermano medis yra 1489 m³ tūrio.[1]
  • Aukščiausias lapuotis medis – karališkasis eukaliptas (Eucalyptus regnans): aukštis 70–114 m (didžiausias žinomas – 99,6 m).[2]
  • Vešliausias medis – bengalinis fikusas (Ficus benghalensis), dėl savo orinių šaknų ataugų galintis sudaryti milžiniškus masyvus (pvz., 19 107 m² Thimmamma Marrimanu medis Andhra Pradeše).
  • Didžiausia žolė – aukštasis medbambukis (Dendrocalamus giganteus), užauga >30 m aukščio.[3]
  • Didžiausią žiedą turintis augalas – Arnoldo raflezija (Rafflesia arnoldii): ~1 m skersmens, sveria 11 kg.[4] Skėtinė korifa (Corypha umbraculifera) turi didžiausią žiedyną: 6–8 m ilgio.[5]
  • Didžiausius lapus užaugina keletas augalų – (>3 m) brazilinė gunera (Gunnera manicata), gigantiškoji viktorija (Victoria amazonica), karališkoji rafija (Raphia regalis), Manicaria saccifera, tikroji vėduonė (Marojejya darianii), Johannesteijsmannia altifrons.[6]
  • Didžiausias cikas – aukštoji lepidozamija (Lepidozamia hopei): >15 m aukščio.[7]
  • Didžiausias asiūklis – Equisetum myriochaetum: ~4,6 m (didžiausi žinomi 7,3 m) aukščio.[8]
  • Didžiausias papartis – Sphaeropteris excelsa: ~20 m aukščio.[9]
  • Didžiausios samanos – Dawsonia superba: iki 0,5 m aukščio[10]. Spiridens reinwardtii samanos vijoklinės ir gali pasiekti 3 m aukštį.[11]

Gyvūnai

Galimai didžiausias visų laikų gyvūnas Žemėje – mėlynasis banginis
Žmogaus palyginimas su tiranozauru ir pterozauru Arambourgiania (panašaus dydžio į Hatzegopteryx thambema)
Keliaujantysis albatrosas
Milžinryklis
Didžiojo eršketo iškamša
Antarktinis didysis kalmaras palyginus su žmogumi
Milžiniškoji tridakna
Musė Gauromydas heros
  • Didžiausias gyvūnas (ir žinduolis) – mėlynasis banginis (Balaenoptera musculus): masė iki 190 t (vid. 110 t), dydis iki 33,6 m (vid. 24 m).[12]
  • Didžiausias sausumos gyvūnas – afrikinis savaninis dramblys (Loxodonta africana): masė iki 12,25 t (vid. 4,9 t), dydis vid. 6 m (azijinis dramblys vidutiniškai kiek didesnis [6,8 m], bet ženkliai lengvesnis).[12] Priešistorinis žinduolis Paraceratherium galėjo sverti 17 t[13], o Palaeoloxodon namadicus – 22 t (tiesa, tik matematiniais skaičiavimais, nes rasti pavieniai kaulai).[14]
    • Didžiausias plėšrusis žinduolis – pietinis jūrų dramblys (Mirounga leonina): ilgis iki 6,9 m, svoris virš 5 t. Sausumoje didžiausias yra baltasis lokys (Ursus maritimus): iki 3,1 m ilgio ir 1 t svorio.
    • Didžiausias šikšnosparnis – malajinė skraidančioji lapė (Pteropus vampyrus): išskleistų sparnų plotis 1,83 cm (gali būti iki 2 m).[12] Panašaus dydžio ir indininė skraidančioji lapė (Pteropus medius).
    • Didžiausias sterblinis – raudonoji kengūra (Osphranter rufus): kūno ilgis iki 2,18 m, svoris iki 91 kg.
    • Didžiausia beždžionė – kalnų gorila (Gorilla beringei): jos rytinio porūšio individai siekia 1,95 m ūgį ir 267 kg svorį. Didžiausias visų laikų žinomas primatas buvo priešistorinis Gigantopithecus blacki: spėjamas aukštis iki 3 m, svoris 200–300 kg.[15]
    • Didžiausias graužikas – kapibara (Hydrochoerus hydrochaeris): dydis iki 1,5 m, svoris iki 105,4 kg.
  • Didžiausias gaubtagyvis – Synoicum pulmonaria: 20–40 m ilgio.[16]
  • Didžiausias roplys – briaunagalvis krokodilas (Crocodylus porosus): vid. ilgis 3,9–5,5 m (nors gali būti ir 6–7 m), sveria iki 1360 kg.[12] Priešistorinis sarkozuchas (Sarcosuchus imperator) siekė beveik 10 m ilgį ir svėrė 3,5–4,3 t.
    • Didžiausias driežas – Komodo varanas (Varanus komodoensis): iki 3 m ilgio ir 70 kg svorio.
    • Didžiausia gyvatė – panašaus dydžio yra žalioji anakonda (Eunectes murinus) [spėjama iki 8,8 m, 227 kg] ir tinklinis pitonas (Python reticulatus) [iki 10 m ilgio ir 158 kg svorio].[17] Didžiausia žinoma priešistorinė gyvatė – Titanoboa cerrejonensis buvo 12,8 m ilgio ir svėrė ~1,13 t.[18]
    • Didžiausias vėžlys – kietaodis vėžlys (Dermochelys coriacea): iki 3 m ilgio ir 932 kg svorio.[12]
  • Didžiausias dinozauras – žirafatitanas (Giraffatitan): 21,8–22,5 m ilgio, 12 m aukščio, svorio apskaičiavimai nuo 15 ir 78,3 t.[19] Galėjo būti ir didesnių dinozaurų (pvz., argentinozauras Argentinosaurus arba Maraapunisaurus), bet jų turima tik pavieniai kaulai, iš kurių sunku padaryti tikslius viso organizmo matmenų apskaičiavimus. Didžiausias plėšrusis dinozauras – tiranozauras (Tyrannosaurus rex): individas Sue 12,3–12,8 m ilgio, spėjamas svoris 9,5 t.[20] Kitas panašaus dydžio dinozauras – spinozauras (Spinosaurus aegyptiacus): spėjamas ilgis 15–16 m, svoris 6,4–7,5 t.[21] Labai panašių dydžių – giganotozauras (Giganotosaurus carolini), karcharodontozauras (Carcharodontosaurus saharicus).
    • Didžiausias pterozauras – priešistorinis Quetzalcoatlus northropi, kurio išskleistų sparnų plotis buvo bent 11 m (spėjami galimi dydžiai 15, 21 m),[22] svoris ~250 kg. Panašaus dydžio ar net kiek didesnis galėjo būti Hatzegopteryx thambema.
  • Didžiausias paukštis – afrikinis strutis (Struthio camelus): ūgis iki 2,8 m, did. svoris virš 156 kg.[23] Priešistoriniais laikais būta gerokai didesnių paukščių – Vorombe titan svėrė 730 kg, ūgis siekė 3 m.[24]. Kiek mažesnis (~500 kg, 3 m) buvo Dromornis stirtoni. Istoriniais laikais išnykęs moa siekė 3,7 m aukštį, bet buvo gerokai lengvesnis už ankstesnius didžiuosius paukščius.
  • Didžiausias varliagyvis – Pietų Kinijos didžioji salamandra (Andrias sligoi): 1,8 m ilgio. Labai panašaus dydžio Kinijos didžioji salamandra (Andrias davidianus): svoris iki 59 kg (vid. 25–30 kg), ilgis 1,8 m.[28]
    • Didžiausia varlė – varlė galijotas (Conraua goliath): 0,6–3,2 kg, ilgis 17–32 cm.[29]
    • Didžiausia rupūžė – aga (Rhinella marina): iki 24 cm (vid. 10–15 cm) dydžio, 2,6 kg svorio. Priešistoriniais laikais būta kur kas stambesnės rupūžės Beelzebufo ampinga (spėjamas kūno ilgis 42,5 cm, svoris 4,5 kg).[30]
  • Didžiausia žuvis – bangininis ryklys (Rhincodon typus): svoris iki 21,5 t, ilgis iki 12,65 m.[12] Nedaug mažesnis milžinryklis (Cetorhinus maximus).
    • Didžiausia bežandė žuvis – jūrinė nėgė (Petromyzon marinus): ilgis iki 1 m, svoris iki 3 kg.
    • Didžiausia kaulinė žuvis – paprastoji mėnulžuvė (Mola mola): ilgis iki 3,3 m (su pelekais – 4,2 m, vid. 1,8 m), svoris iki 2,3 t (vid. 0,24–1 t).[31]. Panašaus dydžio trumpoji mėnulžuvė (Mola alexandrini). Spėjama didžiausia priešistorinė žuvis – Leedsichthys (spėjama 21–27 m ilgio, 25–30 t).
    • Ilgiausia žuvis – silkių karalius (Regalecus glesne): iki 8 m (nors nepatirtintais duomenimis 11–17 m) ilgio.[32]
    • Didžiausia gėlavandenė žuvis – didysis eršketas (Huso huso): ilgis iki 7,2 m, svoris iki 1571 kg.[12] Panašų dydį gali pasiekti daūrinis eršketas (Huso dauricus).
  • Didžiausias duobagyvis – geltonplaukė medūza (Cyanea capillata): ilgis iki 36,6 m (su čiuptuvais; spėjama, kad galėtų būti ir iki 75 m), kepurės skersmuo iki 2,5 m.[12]
  • Didžiausia pintis – Xestospongia muta: skersmuo iki 1,8 m.
  • Didžiausia plokščioji kirmėlė – banginių parazitas Tetragonoporus calyptocephalus: ilgis iki 40 m.[33]
  • Didžiausia apvalioji kirmėlė – banginių parazitas Placentonema gigantissima: ilgis iki 8,4 m.[34]
  • Didžiausia žieduotoji kirmėlė – afrikinis didysis sliekas (Microchaetus rappi): ilgis iki 6,7 m (vid. 1,4 m), svoris >1,5 kg.[35] Kelių metrų ilgį taip pat siekia Australijoje randamas sliekas Megascolides australis.
  • Didžiausias dygiaodis – pagal ilgį (>3 m) tai gyvatinis jūrų agurkas (Synapta maculata), pagal masę – jūrų žvaigždė Thromidia gigas (~6 kg).[36]
  • Didžiausia juostinė kirmėlė – Lineus longissimus: >55 m.[12]
  • Didžiausias moliuskas – antarktinis didysis kalmaras (Mesonychoteuthis hamiltoni): spėjamas ilgis 12–14 m (didžiausias žinomas – 4,2 m), svoris – 750 kg (did. žinomas – 495 kg).[37] Tai yra didžiausias mase bestuburis gyvūnas. Kiek mažesnis gigantiškasis kalmaras (Architeuthis dux), nors jo užfiksuotas ilgis 18 m yra ginčytinas.
    • Didžiausias dvigeldis moliuskas – milžiniškoji tridakna (Tridacna gigas): svoris su kriaukle 330–340 kg.
    • Didžiausias galvakojis moliuskas – jūrų sraigė Syrinx aruanus: ilgis 91 cm, svoris su kriaukle ~18 kg.[38]
  • Didžiausias nariuotakojis (ir vėžiagyvis) – japoniškas vorinis krabas (Macrocheira kaempferi): ilgis iki 3,8 m, svoris iki 19 kg.[12] Mažesnis, bet masyvesnis yra amerikinis omaras (Homarus americanus), galintis sverti iki 20 kg.
    • Didžiausias voragyvis – Heteropoda maxima (~30 cm ilgio), panašaus dydžio ir didysis paukštėda (Theraphosa blondi). Tarantulai (Grammostola pulchripes, Lasiodora parahybana) kiek mažesni, bet masyvesni.
      • Didžiausias skorpionas – Heterometrus swammerdami: ilgis 23 cm, svoris 56 g.[12]
    • Didžiausias šimtakojis – milžiniškoji skolopendra (Scolopendra gigantea): ilgis iki 33 cm. Priešistoriniais laikais gyvenęs Arthropleura siekė 2,5 m ilgį.[39]
    • Didžiausias vabzdys – panašaus dydžio yra masyvūs vabalai: drambliavabaliai (Megasoma elephas ir Megasoma actaeon), vabalas-galijotas (Goliathus), titaninis medgręžys (Titanus giganteus) – 11–15 cm dydžio, ~100 g svorio. Galijoto išskleistų sparnų plotis – 25 cm.[12] Kai kurie drugiai didesni, bet gerokai lengvesni. Priešistoriniai Meganeura ir Meganeuropsis sparnus išskleisdavo į 70 cm plotį.
    • Didžiausia musė – Gauromydas heros: 3,2–6 cm ilgio.[12]
    • Didžiausias drugys – Coscinocera hercules: išskleistų sparnų plotis 27 cm, sparnų plotas 300 cm². Taip pat stambūs Ornithoptera alexandrae ir Attacus atlas – sparnai 28 cm pločio, bet mažesnio ploto.
    • Didžiausias laumžirgis – Megaloprepus caerulatus, išskleistų sparnų plotis 19 cm.
    • Didžiausias tiesiasparnis – Deinacrida heteracantha, sveria 71,3 g, ilgis 7,5 cm.

Grybai

  • Didžiausias grybas – Phellinus ellipsoideus: tai 400–500 kg sveriantis papėdgrybis, augantis ant medžio kamieno.[40] Iš laisvai augančių grybų didžioji langermanija (Calvatia gigantea) užaugina iki 20 kg svorio vaisiakūnius.

Šaltiniai

  1. ↑ conifers.org
  2. ↑ [1]
  3. ↑ [2]
  4. ↑ [3]
  5. ↑ [4]
  6. ↑ [5]
  7. ↑ [6]
  8. ↑ [7]
  9. ↑ Large, Mark F. & Braggins, John E. (2004). Tree Ferns. Timber Press.
  10. ↑ [8]
  11. ↑ Tomas Hallingback and Nick Hodgetts, Mosses, Liverworts and Hornworts
  12. ↑ 12,00 12,01 12,02 12,03 12,04 12,05 12,06 12,07 12,08 12,09 12,10 12,11 12,12 Wood, Gerald The Guinness Book of Animal Facts and Feats (1983)
  13. ↑ Larramendi, A. (2016). „Shoulder height, body mass and shape of proboscideans“ (PDF). Acta Palaeontologica Polonica. 61.
  14. ↑ [9]
  15. ↑ onlinelibrary.wiley.com / Gigantopithecus blacki: a giant ape from the Pleistocene of Asia revisited; Yingqi Zhang, Terry Harrison. Funding information National Natural Science Foundation of China, Grant Number: 41625005 and 41541015; New York University. First published: 20 January 2017
  16. ↑ André, Frédéric; Tourenne, Murielle; Foveau, Aurélie. Synoicum pulmonaria (Ellis & Solander, 1786). DORIS.
  17. ↑ Barker, David G.; Barten, Stephen L.; Ehrsam, Jonas P.; Daddono, Louis (2012). „The Corrected Lengths of Two Well-known Giant Pythons and the Establishment of a new Maximum Length Record for Burmese Pythons, Python bivittatus“. Bull. Chicago Herp. Soc. 47 (1): 1–6.
  18. ↑ Head, J.J.; J.I. Bloch; A.K. Hastings; J.R. Bourque; E.A. Cadena; F.A. Herrera; P.D. Polly, and C.A. Jaramillo. 2009. „Giant boid snake from the paleocene neotropics reveals hotter past equatorial temperatures“. Nature 457. 715–718.
  19. ↑ Janensch, Werner (1950). „Die Wirbelsäule von Brachiosaurus brancai“. Palaeontographica. Supplement 7: 27–93.
  20. ↑ Hutchinson, John R.; Bates, Karl T.; Molnar, Julia; Allen, Vivian; Makovicky, Peter J. (2011). „A computational analysis of limb and body dimensions in Tyrannosaurus rex with implications for locomotion, ontogeny, and growth“. PLOS ONE. 6 (10): 1–20.
  21. ↑ Molina-Pérez & Larramendi 2016. Récords y curiosidades de los dinosaurios Terópodos y otros dinosauromorfos, Larousse. Barcelona, Spain p. 259.
  22. ↑ Langston, Wann Jr. (1981). „Pterosaurs“. Scientific American. 244 (2): 122–137.
  23. ↑ [10]
  24. ↑ „ZSL names world’s largest ever bird – Vorombe titan – Madagascar’s giant elephant birds receive 'bone-afide' rethink“
  25. ↑ VIZCAÍNO, S. F., & FARIÑA, R. A. (1999). „On the flight capabilities and distribution of the giant Miocene bird Argentavis magnificens (Teratornithidae)“. Lethaia, 32(4), 271–278.
  26. ↑ Ksepka, D. T. (July 7, 2014). „Flight performance of the largest volant bird“. Proceedings of the National Academy of Sciences. 111 (29): 10624–10629.
  27. ↑ Worthy, T. & Holdaway, R., The Lost World of the Moa: Prehistoric Life of New Zealand. Indiana University Press (2003)
  28. ↑ Browne, R.K.; Li, H.; Wang, Z.; Okada, S.; Hime, P.; McMillan, A.; Wu, M.; Diaz, R.; McGinnity, D.; & Briggler, J.T. (2014). „The giant salamanders (Cryptobranchidae): Part B. Biogeography, ecology and reproduction“. Amphibian and Reptile Conservation 5(4): 30–50.
  29. ↑ Sabater-Pi, J. (1985). „Contribution to the biology of the Giant Frog (Conraua goliath, Boulenger)“. Amphibia-Reptilia. 6 (1): 143–153.
  30. ↑ Evans, Susan E.; Jones, Marc E. H.; David W. Krause (2008). „A giant frog with South American affinities from the Late Cretaceous of Madagascar“. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America. 105 (8): 2951–2956.
  31. ↑ Mola mola
  32. ↑ McClain, Craig R.; Balk, Meghan A.; Benfield, Mark C.; Branch, Trevor A.; Chen, Catherine; Cosgrove, James; Dove, Alistair D.M.; Gaskins, Lindsay C.; Helm, Rebecca R. (13 January 2015). „Sizing ocean giants: patterns of intraspecific size variation in marine megafauna“. PeerJ. 3: e715.
  33. ↑ [11]
  34. ↑ [12]
  35. ↑ [13]
  36. ↑ [14]
  37. ↑ [15]
  38. ↑ John D. Taylor and Emily A. Glover. Food of giants – field observations on the diet of Syrinx aruanus (Linnaeus, 1758) (Turbinellidae) the largest living gastropod, in F. E. Wells, D. I. Walker and D. S. Jones (eds.) 2003. The Marine Flora and Fauna of Dampier, Western Australia. Western Australian Museum, Perth.
  39. ↑ George r. Mcghee, Jr (2013-11-12). When the Invasion of Land Failed: The Legacy of the Devonian Extinctions.
  40. ↑ Dai, Y. C.; Cui, B. K. (2011). „Fomitiporia ellipsoidea has the largest fruiting body among the fungi“. Fungal Biology. 115 (9): 813–814.