Taškas (geometrija)
Taškas – erdvėje esantis objektas, turintis koordinates, bet neturintis dydžio, ploto, tūrio, krypties ar kitų savybių. Taškas yra viena iš pagrindinių geometrijos sąvokų, dažniausiai naudojamas tam tikrai erdvės padėčiai fiksuoti. Taip pat visi geometriniai kūnai susideda iš taškų.
Euklido geometrijos taškas neturi dydžio, orientacijos ir jokios kitos savybės, tik padėtį. Taško sąvokos naudojamos kai kuriose aksiomose, pavyzdžiui, jei dvi plokštumos tiesės nėra lygiagrečios, egzistuoja lygiai vienas taškas, esantis ant abiejų tiesių.
Dekarto geometrijoje, tašką apibrėžia koordinatės – po vieną realųjį skaičių kiekvienai ašiai. Taigi trimatės erdvės taškas galėtų būti aprašomas taip:
- P = (2, 6, 9)
Fizikoje dažnai vartojama materialaus taško sąvoka. Tai objektas, kurio matmenys yra maži, bet turi masę. Taigi šiuo atveju materialusis taškas apibūdinamas koordinatėmis ir mase.
Istorija
Taško sąvoką pirmą kartą apibūdinti bandė Euklidas, teigdamas, kad: „Taškas yra tai, kas nesusideda iš dalių“.[1]
Šaltiniai
- ↑ Heath, Thomas L. (1956). The Thirteen Books of Euclid's Elements. 1 (2nd leid.). New York: Dover Publications. ISBN 0-486-60088-2.
