Tranis

Tranis
it. Trani
Tranio panorama
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Apulija Apulija
Provincija Barletos-Andrijos-Tranio provincija
Meras Giuseppe Tarantini
Gyventojų (2007) 53 650
Plotas 102,08 km²
Tankumas (2007) 526 žm./km²
Altitudė 7 m
Pašto kodas 76125
Tel. kodas 0883
Miesto globėjas (-ai) Šv. Nikolas Piligrimas

Tranis (it. Trani) – uostamiestis pietų Italijoje, Apulijoje, Barletos-Andrijos-Tranio provincijoje. Įsikūręs prie Adrijos jūros, 40 km į šiaurės vakarus nuo Bario.

Istorija

Miestas Turenum pirmąkart paminėtas Tabula Peutingeriana, senovės romėnų kelionių žurnalo XIII a. kopijoje. Miestą vėliau valdė lombardai ir Bizantija. Tik nuo IX a. yra patikimų žinių apie Tranio gyvenvietę.

Tranio aukso amžius buvo XI a., kai jis buvo archivyskupystės centras vietoje Apulijos Kanozos, kurią sugriovė saracėnai. Tranio uostas tada tiko kryžiuočiams ir smarkiai išsiplėtė, tapdamas svarbiausiu Adrijos jūroje. 1063 m. Tranyje išėjo Ordinamenta et consuetudo maris, „seniausias išlikės jūreivystės kodeksas Vakarų Europoje“[1]. Tuo metu daug turtingų šeimų iš jūrinių Italijos respublikų (Amalfis, Piza, Ragusa ir Venecija) įsikūrė Tranyje. O Tranis nuo XII a. turėjo konsulą Venecijoje. Tranis taip pat konsulus turėjo Anglijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, su kuriomis prekiavo Viduramžiais. Frydrichas II Tranyje pastatė milžinišką pilį. Jo valdymo metu miestas itin klestėjo.

Skolanovos sinagoga.

XII a. Tranyje buvo viena didžiausių žydų bendruomenių Pietų Italijoje. Čia gimė garsiausias viduramžių Italijos rabinas Isaiah ben Mali di Trani (apie 11801250 m.), žymus komentatorius ir Halachos žinovas. Žymus Talmudo žinovas Moses ben Joseph di Trani (15051585 m.) gimė Salonikuose, praėjus 3 metams po to kai jo šeima pabėgo iš Tranio dėl antisemitinių persekiojimų.

Valdant Anžu ir Aragonui Tranio žydus persekiojo dėl dominikonų spaudimo.[2] Valdant Burbonams Pietų Italija pakilo iš ekonominės krizės, buvo pastatyta daug grąžių pastatų. Tranis buvo provincijos sostinė iki Napoleono laikų, kai Joachim Murat tą teisę perdavė Bariui. 1799 m. prancūzai sukėlė Tranio gyventojų skerdynes prijungiant miestą prie Neapolio respublikos.

Skolanovos sinagoga išliko ir po daugybės metų tarnavimo kaip bažnyčia vėl tapo sinagoga[3]. Sant’Anna bažnyčia yra kita viduramžių sinagoga.

Išnašos

  1. Paul Oldfield, City and Community in Norman Italy (Oxford: 2009), 247.
  2. Joshua Starr, „The Mass Conversion of Jews in Southern Italy (1290–1293)“ Speculum 21.2 (April 1946), pp. 203–211,
  3. Jerusalem Post, 24 August 2006, Jewish again in Trani, By Ari Z. Zivotofsky and Ari Greenspan [1][neveikianti nuoroda]