Uraltau

Uraltau (rus. Уралтау) – vandenskyrinis Pietinio Uralo kalnagūbris, esantis Rusijoje, Baškirijoje ir Čeliabinsko srityje.

Iš pietvakarių į šiaurės rytus nusidriekęs 290 km, plotis siekia 10–20 km. Vidutinis aukštis neviršija 1000 m, aukščiausia vieta – Arviakriazio kalnas (1068 m). Vakaruose prie Uraltau šliejasi Miaso ir Uralo, o rytuose – Ajaus bei Belajos slėniai. Uraltau šlaitus dengia pušų ir maumedžių miškai, beržynai.[1]

Uraltau yra didžiausias Uralo kalnuose antiklinorijus,[2] susiformavęs iš metamorfinių skalūnų ir kvarcitų.[1]

Išnašos