Vaisius
- Šis straipsnis apie augalų organą, apie žmogaus gemalą nuo placentos susidarymo iki gimimo, žiūrėkite straipsnį Žmogaus vaisius.
Vaisius – magnolijūnų organas, kuriame sėkmingai apvaisinus, vystosi sėklos. Vaisius sudarytas iš apyvaisio ir sėklų. Jis formuojasi iš peržydėjusio žiedo dalies – stipriai padidėjusios mezginės, gaubiančios sėklas. Brandindami sėklas augalai išnaudoja daug energijos.
Augalai turi įvairių priemonių vaisiams ir sėkloms platintis. Juos išplatina vėjas, vanduo ir gyvūnai. Dažniausiai ryškių spalvų arba skanūs vaisiai privilioja gyvūnus, ir taip sėklos nukeliauja tolyn. Iš nunykusių žiedo dalių kartais lieka įvairiai pakitę dariniai: plaukelių kuokštai – skristukai – vėjo išnešiojami vaisiai (raganės, šilagėlės vaisiai), kabliukai, kuriais prisitvirtina prie gyvūno kailio ar plunksnų ir taip išplatinami (žiognagės vaisiai), taurelė (žemuogė, avietė) ir pan.[1]
Skirstymas pagal kilmę
- Paprastieji – išauga iš žiedo su viena piestele: aguona, slyva, vyšnia, žirnis
- Sutelktiniai – kilę iš vieno žiedo su daug piestelių. Iš kiekvienos piestelės išauga vaisiukas: avietė, gervuogė, vėdrynas, puriena
- Sudėtiniai – kilę iš tankiažiedžio žiedyno: ananasas
Skirstymas pagal apyvaisio pobūdį,
Sausieji vaisiai
-
-
-
-
-
Erškėtis
Sausas riešutėlis -
Sausieji vaisiai nunokę turi apie 10-15 proc. vandens. Apyvaisis apsaugo jaunas sėklas nuo išdžiūvimo ir įvairių pažeidimų. Tuo pačiu jis padeda išbyrėti pribrendusioms sėkloms (jam plyštant, susiraitant, sutrupant).
- Atsidarantys vaisiai:
- Ankštis – vaisius vienalizdis. Atsidaro dviem išilginiais plyšiais: žirnis, pupa, vikis)
- Ankštara (ankštarėlė) – dvilizdžiai pailgi vaisiai. Prinokus sėklos pasilieka prikibusios prie pertvaros: kopūstas, rapsas, kiti bastutiniai augalai
- Dėžutė – pailgos ar apskritos formos vaisius. Nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje: linas, aguona, durnaropė pav.
- Lapavaisis – sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra: puriena, bijūnas, kurpelė)
- Skeltavaisiai:
- Nunokę vaisiai skyla išilgai arba į dvi dalis: salieriniai
- Nunokę vaisiai lūžta skersai į tiek dalių, kiek yra sėklų: ridikas, svėrė
- Uždarieji vaisiai:
- Gilė – stambus vienasėklis vaisius su storu kietu apvalkalu: ąžuolas
- Grūdas (Grūdvaisis) – vienasėklis vaisius. Apyvaisis suaugęs su sėklos luobele: migliniai
- Lukštavaisis – vienasėklis vaisius su netvirtu apvalkalu, todėl sėklos lengvai išlukštenamos: astriniai
- Riešutas – stambus vienasėklis vaisius su kietu kevalu: lazdynas (pav.)
- Riešutėlis
- Sparnavaisis – panašus į lukštavaisį, tik su sparneliais, kurie padeda vaisiams išplisti vėjo pagalba: klevas, uosis, guoba, vinkšna (pav.)
Sultingieji vaisiai
-
Šaltalankis
Daugiasėklis kaulavaisis -
-
-
-
Sultingieji vaisiai nunokę turi apie 70-90 proc. vandens ir yra ryškiai spalvoti. Apyvaisis sudarytas iš dviejų arba trijų sluoksnių. Jei yra du sluoksniai, tai vidinis sultingas, o išorinis – sausas (uogų), jei trys sluoksniai – vidinis kietas, vidurinis sultingas, išorinis sausas.
- Agurkvaisis – stambaus vaisiaus vidus sultingas, apyvaisis kietas: agurkiniai
- Citrinvaisis – išorinis sluoksnis spalvotas, vidurinis sausas, vidinis sultingas: citrinmedžių vaisiai (apelsinas, citrina, mandarinas, greipfrutas)
- Kaulavaisis – vaisiaus viduje yra kietas kauliukas:
- vienasėklis: vyšnia, slyva, abrikosas
- daugiasėklis: šaltekšnis, šaltalankis
- Obuolėlis – obuolio pavidalo mažas vaisius: šermukšnis (pav.)
- Obuolys: obels, kriaušės, svarainio vaisiai (pav.)
- Uoga – daugiasėklis sultingas vaisius be kauliuko: serbentas, agrastas, bruknė, mėlynė (pav.)
Taip pat skaitykite
Išnašos
- ↑ Vaisius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
