Vaistinis kietagrūdis
| Lithospermum officinale Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
|---|
 Vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Lithospermum officinale L. |
Vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos kietagrūdžių (Lithospermum) genties augalų rūšis. Liaudyje žinoma dar kaip žemės rumbikis.
Biologija
Tai daugiametis, 30–60 cm aukščio žolinis augalas, apaugęs šiurkščiais, prigulusiais plaukeliais. Šaknis stora, šakota. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai 4–10 cm ilgio ir 0,6–1,5 cm pločio, su ryškiomis šoninėmis gyslomis.
Žiedai išaugę viršūninių lapų pažastyse ir sudaro stiebų ir šakų galuose ilgus žiedynus. Žiedkočiai 2–3 kartus trumpesni už taurelę. Taurelė žydėjimo metu 4 mm ilgio, vaisiam išaugus 10 mm. Vainikėlis žalsvai gelsvas arba gelsvas, jo vamzdelis trumpas, į viršų platėjantis, 4–6 mm ilgio, jo žiotyse yra labai maži žvyneliai, atbraila varpiška, 4–5 mm skersmens.
Žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Riešutėliai 3 mm ilgio, lygiu, blizgančiu paviršiumi, balti arba melsvai pilki, prinokę iš taurelės neišbyra. Dauginasi sėklomis.
Ekologija
Mėgsta derlingus, karbonatingus priemolio ir molio dirvožemius. Kietagrūdinės etmijos (Ethmia pusiella) lervos minta augalo lapais.
Paplitimas ir augavietės
Paplitęs Europoje, Kaukaze, Šiaurės Vakarų ir Centrinėje Azijoje. Introdukuotas Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje gana retas, randamas visose dalyse, išskyrus pietrytinę.
Auga upių ir ežerų slėnių krūmuose, kalvų šlaituose, pakrantėse, miškuose.
Naudojimas
Naudojamas liaudies medicinoje. Lapai tinka arbatai.
Apsauga ir grėsmės
2000 m. įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.[1] Grėsmę kelia augaviečių keitimas ir pavėsio susidarymas dėl medžių ir krūmų tankėjimo.
Nuorodos
- Vaistinio kietagrūdžio mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per Theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-04-03 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Plants for a future (anglų k.)
Literatūra
- Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1980, V tomas, 240 p.
Išnašos
- ↑ Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, Lututė, 2007, 494 p. ISBN 978-9955-692-71-3