Ylava (Bagrationovskas)
Šis straipsnis apie buvusią Prūsų Ylavą. Apie buvusią Vokiečių Ylavą skaitykite straipsnyje Ylava (Lenkija).
| Ylava rus. Багратионовск vok. Preußisch Eylau | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Bagrationovsko rajonas |
| Gyventojų | 6 379 |
| Pašto kodas | 238420 |
 Vikiteka |
Ylava |
| Kirčiavimas | Ylavà,[1] Prū́sų Ylavà, Bagratiònovskas[2] |
Ylava (arba Prūsų Ylava, Yluva; sen. prūs. Ylawa, Ylowa, vok. Preußisch Eylau, nuo 1946 m. Bagrationovskas, rus. Багратионовск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietvakarinėje dalyje, 35 km į pietus nuo Kaliningrado, dešiniajame Pasmaros krante, 1 km nuo sienos su Lenkija. Bagrationovsko rajono centras. Ylavos geležinkelio stotis, mėsos kombinatas,[3] šaldymo ir prekybos įrenginių gamykla, baldų fabrikas, malūnas, kitos žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir maisto pramonės įmonės. Buvusiame apskrities administracijos pastate (1901 m.) įkurtas kultūros ir laisvalaikio centras, vaikų meno mokykla, krašto istorijos muziejus.
Istorija
Buvusi notangų gyvenvietė, minima nuo 1317 m.[4] 1325 m. Vokiečių ordino užkariautos pilies vietoje pastatyta atraminė pilis tolesnei ordino ekspansijai į baltų kraštus. 1325 m. minima kaip Prische Ilaw, 1343 m. – Ilawia, 1492 m. – Eilaw.[5] 1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Frydrichas suteikė miesto teises. 1520 m. ir 1525 m. miestą buvo užėmę lenkai.
1807 m. vasario 7–8 d. prie miesto įvyko Ylavos mūšis tarp Prancūzijos, vadovaujamų Napoleono Bonaparto ir sąjunginių Prūsijos karalystės bei Rusijos imperijos kariuomenių. Nugalėjęs mūšyje Napoleonas 10 dienų gyveno Landsbergo (dabar Centrinė) gatvėje. 1856 m. šiam mūšiui atminti pastatytas paminklas.
1819 m. Prūsų Ylava tapo apskrities centru. 1822 m. čia lankėsi lietuvių etnografas Eduardas Gizevijus. Dešimt kilometrų nuo miesto, ant Prūsos upės kranto piliakalnio stovėjo prūsų pilis. Tai – Prūsų sukilėlių vado Herkaus Manto gimtinė Besleda. 1866 m. nutiestas geležinkelis Karaliaučius–Ylava–Barštynas. 1914 m. rugpjūtį prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui miestą buvo užėmusi Rusijos imperijos kariuomenė.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1945 m. vasario 10 d. miestą užėmė Sovietinė armija, 1946 m. vietiniai gyventojai deportuoti i Vokietiją, vietoje jų atvežti persikėlėliai iš Baltarusijos, Ukrainos, Stalingrado ir Centrinės Rusijos. 1946 m. rugsėjo 7 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku miestas pavadintas 1807 m. Ylavos mūšio dalyvio Piotro Bagrationo (1765–1812) vardu.
Sovietmečiu dauguma senų namų išgriauta. Bažnyčioje įkurtas elektronikos gaminių fabrikas, pilyje buvo traktorių remonto dirbtuvės, kolūkio sandėliai.[6]
Savivalda
1348 m. Balgos komtūras suteikė miestelio teises, tačiau 1455 m. beveik visas miestelis sudegė. 1514 m. suteikta turgaus teisė, o 1585 m. hercogas Georgas Fridrichas suteikė Liubeko miesto teises. Nuo 1819 m. 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis Prūsų Ylavos apskrities centras.[7]
Gyventojai
 | ||||||
| 1939 m.sur. | 1945 m. | 2000 m. | 2005 m. | 2021 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 7 485 | 200 | 7 400 | 6 900 | 6 411 | ||
| ||||||
Šaltiniai
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 46
- ↑ Ylava (Bagrationovskas). // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 35
- ↑ Ylava (Bagrationovskas). Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 576
- ↑ Ylava. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-12-28).
- ↑ Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas. Ylavos istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 763 psl.
Nuorodos
- Georg Dehio, Handbuch der Deutschen Kunstdenkmäler, neu bearb. von Ernst Gall, Deutschordensland Preussen, unter Mitw. von Bernhard Schmid und Grete Tiemann, München; Berlin, Deutscher Kunstverlag, 1952
- Handbuch der historischen Stätten, Ost – und Westpreussen, hrsg. von Erich Weise, Stuttgart, Kröner, 1981, ISBN 3-520-31701-X (unveränd. Nachdr. d. 1. Aufl. 1966)
- Andrzej Rzempołuch, Przewodnik po zabytkach sztuki dawnych Prus Wschodnich, Olsztyn, Remix, 1992, ISBN 83-900155-1-X
- Dehio-Handbuch der Kunstdenkmäler West – und Ostpreussen. Die ehemaligen Provinzen West – und Ostpreussen (Deutschordensland Preussen) mit Bütower und Lauenburger Land, bearb. von Michael Antoni, München; Berlin, Dt. Kunstverl., 1993, ISBN 3-422-03025-5
- Juri Iwanow, Königsberg und Umgebung, Dülmen, Laumann-Verl., 1994, ISBN 3-87466-185-7
- Anatolij Bachtin, Gerhard Doliesen, Vergessene Kultur. Kirchen in Nord-Ostpreussen. Eine Dokumentation, 2. Aufl., Husum, Husum, 1998, ISBN 3-88042-849-2
- Jarosław Komorowski, Pruska Iława. Spotkania z Zabytkami, Nr 7/2007 ISSN 0137-222X
- Vadim Kurpakov, Kaliningradskaja oblast. Putevoditel, Kaliningrad, Terra Baltika, 2007, ISBN 978-5-98777-012-2
| ||||||||||||||||||||
