Pėitū Kuoriejė
| 대한 민국 Tehan Minguk 大韓民國 | |||||
| |||||
| |||||
| Valstībėnė kalba | kuoriejėitiu | ||||
| Suostėnė | Seulos | ||||
| Dėdliausis miests | Seulos | ||||
| Valstībės vaduovā | Moon Jae-in (문재인 ; 文在寅) Prezidėnts
Kim Boo-kyum (김부겸 ; 金富謙) Premjers
| ||||
| Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
98 480 km² (106) 0,3% | ||||
| Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
48 846 823 (24) 496,01 žm./km² (10) | ||||
| BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 1 180,00 mlrd. $ (11) 24 200 $ (33) | ||||
| Valiota | Pėitū Kuoriejės vuons | ||||
| Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +9 - | ||||
| Naprīgolnoms Paskėlbta
|
nu Japuonėjės 1945 m. rogpjūtė 15 | ||||
| Interneta kuods | .kr | ||||
| Šalėis tel. kuods | 82 | ||||
Kuoriejės Respoblėka (Pėitū Kuorėjė) – valstībė rītū Azėjuo, pėitėnie Kuoriejės posiasalė šmuotė, seniau bovosės vėinėngas Kuorėjės pėitėnė dalės. Robežioujas so Šiaurės Kuoriejė, ožėmontė šiaurėni posiasale šmuota.
Istuorėjė
Geuograpėjė
Akanuomėka
Pėitū Kuoriejė īr dėdlē magtīngas, ėnuovacėjuomės pagrīstuos akanuomėkas šalės, katruo dėdlė dalės žmuoniū dėrb aukštū teknuoluogėjū dėrbībuo.
| Žemīnā |
|
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
|
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
|
Šėts geuograpėnis straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat prėsėdietė pri Vikipedėjės papėldīdams anā. |