1760_m.
Metai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Dešimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šimtmečiai: | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2 tūkstantmetis
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1760 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
Įvykiai
- Vilniuje pradėtas leisti pirmasis laikraštis – „Lietuvos kurjeris“ (Kurier Litewski).[1]
Gimtadieniai
Nedatuota
- Andrius Matusevičius, Lietuvos gydytojas akušeris ginekologas, medicinos daktaras (m. 1816 m.).
- Faustinas Cecerskis, OP, Lietuvos teologas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1832 m.).
- Mykolas Dluskis, Lietuvos kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas, masonas (m. 1821 m.).
Mirtys
- Vasario 24 d. – Motiejus Dominykas Dogelis, istorikas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorinių šaltinių leidėjas (g. 1715 m.).
- Gegužės 17 d. – Jeronimas Florijonas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1715 m.).
Nedatuota
- Kazimieras Skuminas Tiškevičius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1629 m.).
Pasaulyje
Gimtadieniai
- Balandžio 29 d. – Lui Mišelis Lepeletjė de Sen Faržo, Prancūzijos politikas, teisininkas, pedagogas (m. 1793 m.).
- Rugpjūčio 22 d. – Leonas XII, buvo 252 – asis popiežius (m. 1829 m.).
Nedatuota
- Katsushika Hokusai, japonų dailininkas ir graveris, pirmasis sugalvojęs sąvoką manga ir pirmosios mangos autorius. Vienas garsiausių Hokusajo darbų yra paveikslų ciklas „36 Fudzijamos kalno vaizdai“ (m. 1849 m.).
Mirtys
Nedatuota
- Semionas Ivanovičius Čeliuskinas, XVIII a. rusų jūrininkas. Kapitonas leitenantas. 1733–1743 dalyvavo Didžiojoje Šiaurės ekspedicijoje. Su V. Prončiščevo, vėliau Ch. Laptevo vadovaujamais būriais tyrinėjo Arkties vandenyno pakrantes i vakarus nuo Lenos žiočių. 1741–1742 ištyrė ir aprašė Taimyro pusiasalio krantus. Pirmasis pasiekė šiauriausią Azijos kyšulį, vėliau pavadintą Čeliuskino kyšuliu (g. 1700 m.).
Šaltiniai
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 52.