Alpinizmas

Alpinizmas (pagal Alpių kalnų pavadinimą), ekstremalaus sporto šaka – kopimas į kalnus per ledynus, uolas, sniego pusnis. Skiriami techniškai sudėtingas ir aukštuminis alpinizmas (nors griežtų ribų nėra). Techniškai sudėtingais laikomi uolų, ledo ir kombinuoti alpinistiniai maršrutai. Aukštuminiame alpinizme išskiriamas kopimas į aukštesnes negu 8000 m viršūnes.

Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną.

Alpinizmas Lietuvoje

Pradžia sietina su kelionėmis kalnuose - I. Domeika (1801–89; Kordiljeros), J. Čerskis (1845–92; Sibiras), J. Chodzka (1850; Araratas), A. Kašarauskas (19 a. II pusė; Sibiras), K. Aris (1874–1941; Pamyras, Tianšanis), A. Poška (1903–92; Himalajai, Pamyras, Hindukušas). Organizuoto alpinizmo pradininkai – G. Akstinas, V. Vosylius ir F. Mieliauskas. Jų iniciatyva įkurtos alpinizmo sekcijos Kaune (1956) ir Vilniuje (1957). 1957-10-27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų organizacija – Respublikinė alpinizmo sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas).

Alpinizmo pradžia – 1957 m. V. Vosyliaus organizuota Kauno alpinistų kelionė į Kaukazą. 1958 m. G. Akstinas ir F. Mieliauskas suorganizavo išvyką (Baltijos šalių alpiniadą) į Centr. Kaukazą; į Elbrusą (5642 m.) įkopė 28 Lietuvos alpinistai. 1959 m. įkurta Lietuvos alpinizmo federacija (1991 priimta į Tarptautinę alpinizmo s - gą), nuo 1996 m. – Lietuvos alpinizmo asociacija. 1959 kopdami į Dychtau viršūnę (5204 m Kaukaze) žuvo G. Akstinas, F. Mieliauskas ir V. Vosylius, o žuvusiųjų bendražygiai (ekspedicijoje dalyvaujant Lietuvos alpinistams), įkopę į bevardes viršūnes Terskej Alatau kalnagūbryje (Tian Šanis) pavadino jas lietuviškais vardais – Gedimino Akstino (4250 m), Lietuvos alpinistų (4050 m) (1 lent.). 1960 m. suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija žuvusiems Lietuvos alpinizmo pradininkams atminti (vad. M. Melinskaitė), įkopta į Gedimino Akstino ir Lietuvos alpinistų viršūnes. Kuriasi sporto d - jų alpinistų sekcijos (Žalgirio d - jos 1961 m., Nemuno d - jos 1967 m.). 1964 m. pirmoji Lietuvos alpinistų aukštuminė ekspedicija (vad. K. Monstvilas) Šachdaros kalnagūbryje (Pietvakarių Pamyras) įkopė į bevardes viršūnes ir pavadino jas Lietuvos, M. K. Čiurlionio ir Donelaičio vardais. Svarbiausios ekspedicijos nurodytos 2 lentelėje. Didelį alpinizmo organizavimo darbą atliko Kauno (įk. 1979 m.) ir Vilniaus (įk. 1980 m.) alpinistų klubai.

D. Makauskas 1970 m. tapo TSRS čempionu uolų klasėje, 1982 m. už įkopimą į TSRS 4 aukščiausias viršūnes jam suteiktas Sniegynų tigro vardas; jis – pirmasis lietuvis, įkopęs į vieną iš 14 aukšč. kalnų – Dhaulagirį (8167 m Himalajuose; 1990 m.). A. Skėraitytė viena įkopė į Korženevskajos viršūnę (7105 m Pamyre). V. Vitkauskas, pirmasis iš Baltijos šalių, 1993-05-10 įkopė į aukščiausią pasaulio viršūnę – Džomolungmą (8840 m Everestą), o 1993–96 įkopė į visų žemynų kalnų aukščiausias viršūnes.

Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovai

Lietuvos alpinizmo asociacijos (federacijos) prezidentai (pirmininkai)

1. 1957-10-27–1959-06-16 – Gediminas Akstinas
2. 1959-06-16–1959 08 02 – Vytautas Vosylius
3. 1959–1967 – Vytautas Viršilas
4. 1967–1971 – Jaroslavas Okulič-Kazarinas
5. 1971–1976 – Kazys Monstvilas
6. 1976–1979 – Vytautas Viršilas
7. 1979–1993 – Vilius Šaduikis
8. 1993–1996 – Kęstutis Baleišis
9. 1996–1999 – Vladas Vitkauskas
10. 1999–2001 – Vaidas Barkevičius
11. 2001–2005 – Algimantas Asevičius
12. 2005–2007 – Marius Pulkauninkas
13. 2007–2009 – Saulius Vilius
14. 2009–2012 – Saulius Barauskas
15. 2012–2016 – Saulius Damulevičius
16. 2016–2018 – Vilma Tūbutytė
17. 2018–2021 – Kęstutis Skrupskelis
18. 2021-20 ... - Arūnas Kamaldulis

Susijusios temos

• Kalnų turizmas – kopimas į viršūnes be specialios įrangos, taip pat kelionės į kalnus.
• Uolų laipiojimas – kopimas į uolas, paprastai panaudojant alpinistinį inventorių.
• Slidinėjimo alpinizmas – alpinizmo sportas su slidėmis.

Literatūra

• Juozas Krikštopaitis. Snieguotos viršūnės. Vilnius, 1960;
• Kalnai lieka rymoti / sud. Augustas Kubilius. Vilnius, „Mintis“, 1970;
• Kalnų takais / sud. Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1981;
• Alfonsas Jakštas. Everesto glėbyje. Vilnius, 1992;
• Vladas Vitkauskas. Everestas ’94. Vilnius, 1993;
• Vladas Vitkauskas. Aukščiau pasaulio viršukalnių / Above the Peaks of the World. Vilnius, 1998;
• Vladas Vitkauskas. Everestas – manoji lemtis. 2002.
• Romualdas Augūnas. Žmonės kalnuose. Vilnius, 2002;
• A. Kumža. Himalajai. Vilnius, 2005
• Vitalijus Stepulis. Kalnams pašaukus, Vilnius 2011;

Nuorodos

Vikiteka: Alpinizmas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Lietuvos alpinizmo bibliografija Archyvuota kopija 2008-12-29 iš Wayback Machine projekto.
• Uolų laipiojimo bei alpinizmo šakos Archyvuota kopija 2006-04-28 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos alpinizmo paveldo registras

Ž • A • R Nematerialaus pasaulio paveldo objektai Italijoje Muzika ir teatras Opera dei Pupi, Sicilijos lėlių teatras (2008) · Canto a tenore, Sardinijos piemenų dainos (2008) · Tradicinė smuikų gamyba Kremonoje (2012) · Rago muzikos menas, instrumentinė technika, susijusi su dainavimu, kvėpavimu, vibrato, vietos rezonansu ir linksmumu (2020, kartu su Prancūzija, Belgija ir Liuksemburgu) · Operos dainavimo praktika Italijoje (2023) Šventės Šventės, kurių metų ant pečių nešamos didelės procesijų konstrukcijos (2013) · Celestinų atlaidumo šventimas (2019) Dailė Neapolio menas picajuolo (2017) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Stiklo karoliukų menas (2020, kartu su Prancūzija) Kulinarija Viduržemio jūros mityba (2010, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Tradicinė žemės ūkio praktika auginant vynuoges Pantelerijos bendruomenėje (2014) · Trumų paieška ir kasimas, tradicinės žinios ir praktika (2021) Kita Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2016, kartu su 17 kitų valstybių) · Alpinizmas (2019, kartu su Prancūzija ir Šveicarija) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas Viduržemio jūros regione ir Alpėse (2019, kartu su Austrija ir Graikija) · Tokati, programa skirta išsaugoti tradicinius žaidimus ir sportą (2022, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Lipizanerių veislės žirgų veisimo tradicijos (2022, kartu su 7 kitomis valstybėmis) Materialaus paveldo objektai

Ž • A • R Nematerialaus pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje Muzika Maloja (2008, Reunjonas) · Cantu in paghjella, sekuliarioji ir liturginė žodinė Korsikos tradicija (2009) · Gwoka: muzika, dainos, šokiai ir kultūrinė praktika kaip Gvadelupės tapatybės raiška (2014, Gvadelupė) · Rago muzikos menas, instrumentinė technika, susijusi su dainavimu, kvėpavimu, vibrato, vietos rezonansu ir linksmumu (2020, Kartu su Italija, Belgija ir Liuksemburgu) Šventės Procesijų milžinai ir drakonai Belgijoje ir Prancūzijoje (2008, kartu su Belgija) · Fest-Noz, šventinis susibūrimas paremtas bendruomenine tradicinių šokių praktika Bretanėje (2012) · Septynmetės Limuzeno šventės (2013) · Vasaros saulėgrįžos ugnies šventės Pirėnuose (2015, kartu su Andora ir Ispanija) · Granvilio festivalis (2016) · Meškų šventės Pirėnuose (2022, kartu su Andora) Dailė ir technologijos Obiuzono gobelenai (2009) · Prancūziškų medienos konstrukcijų braižymo tradicija (2009) · Alensono nėrinių technologijos (2010) · Įgūdžiai susiję su Pays de Grasse kvepalais: kvapiųjų augalų auginimas, natūralių žaliavų žinios bei gamyba ir kvepalų komponavimo menas (2018) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Stiklo karoliukų menas (2020, kartu su Italija) · Mechaninių laikrodžių amatininkystė ir mechanikos menas (2020, kartu su Šveicarija) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas (2020, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Martinikos jolės, statybos ir laivybos praktikos, paveldo apsaugos pavyzdys (2020, Martinika) · Rankų darbo stiklo gamybos žinios, meistrystė ir įgūdžiai (2023, kartu su 5 kitomis valstybėmis) Sportas ir kulinarija Prancūzų gastronomija (2010) · Medžioklė su sakalais, gyvasis žmonijos paveldas (2010) · Žirgininkystė prancūzų tradicijoje (2011) · Alpinizmas (2019, kartu su Šveicarija ir Italija) · Bagetės kepėjų žinios ir kultūra (2022) · Tokati, programa skirta išsaugoti tradicinius žaidimus ir sportą (2022, kartu su 4 kitomis valstybėmis) Kita Kompanjonažas, praktinių žinių ir tapatybių perdavimo tinklas (2010) · Piemenų migracija, sezoninis gyvulių varymas (2023, kartu su 9 kitomis valstybėmis) Materialaus paveldo objektai

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Šveicarijoje Materialusis Šv. Jono benediktinų vienuolynas Miustaire (1983) · Šv. Galo vienuolynas (1983) · Berno senamiestis (1983) · Trys Belinconos pilys (2000) · Šveicarijos Alpės: Jungfrau, Alečas (2001) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Italija) · Lavo vynuogynų terasos (2007) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Italija) · Sardonos tektoninė sritis (2008) · Laikrodžių gamybos miestai Šo de Fonas/Le Loklis (2009) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su kitomis penkiomis valstybėmis) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių) Nematerialusis Vyndarių šventė Vevėje (2016) · Bazelio karnavalas (2017) · Griūčių rizikos valdymas (2018, kartu su Austrija) · Akmenų mūrijimo be skiedinio technika (2018, kartu su 7 kitomis valstybėmis) · Didžiosios savaitės ritualai Mendrizijuje (2018) · Alpinizmas (2018, kartu su Italija ir Prancūzija) · Mechaninių laikrodžių amatininkystė ir mechanikos menas (2020, kartu su Prancūzija) · Katedrų statymo talkos Europoje, arba Bauhütten: žinios, jų perdavimas, žinių ir inovacijų vystymas (2020, kartu su 4 kitomis valstybėmis) · Ganiavos sezonas Alpėse (2023) · Tradicinė irigacija: žinios, technikos ir organizavimas (2023, kartu su 6 kitomis valstybėmis)