Antarkties sutartis

Antarkties sutarties simbolis.

Antarkties sutartis (angl. Antarctic Treaty) – tarptautinė sutartis, reguliuojanti pasaulio valstybių teises į Antarktidą, vienintelį žemyną be nuolatinių vietinių gyventojų. Sutartis buvo pasirašyta 1959 m. gruodžio 1 d., o įsigalėjo po pusantrų metų – 1961 m. birželio 23 d. Iki šiol sutartis buvo pasirašyta 50 valstybių.[1] Vienintelė Baltijos šalis, pasirašiusi šią sutartį, yra Estija. Pagal šią sutartį yra draudžiama Antarktidą naudoti bet kokiems kariniams tikslams, sutartyje žemynas įvardijamas kaip draustinis, atviras tik moksliniams tyrimams. Ši sutartis tapo pirmuoju ginklų kontrolės susitarimu, įvestu Šaltojo karo metu.

Antarkties sutartis, kartu su kitais, vėliau priimtais nutarimais, sudaro Antarkties sutarčių sistemą (angl. Antarctic Treaty System (ATS)). Būstinė, vadinama Antarkties sutarčių sekretoriatu, nuo 2004 m. rugsėjo mėn. yra įsikūrusi Buenos Airėse, Argentinoje.

Sutartis

Antarkties sutartį sudaro keturiolika straipsnių, ribojančių valstybių veiklą Antarktidos žemyne ir teises į ją. Sutartis buvo pasirašyta dvylikos valstybių 1959 m. gruodžio 1 d. Vašingtone, JAV, o tose valstybėse ji įsigaliojo 1961 m. birželio 23 d.[2] Pirmosios valstybės, pasirašiusios šį susitarimą, buvo Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Prancūzija, Japonija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrika, Tarybų Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Antarkties sutarties straipsniai

Netoli Rusijai priklausančios Belingshauzeno stoties kranto palikta nebenaudojama technika. Tokie ir panašūs atvejai yra uždrausti po 1998 m. priimto Aplinkos apsaugos protokolo.
1959 m. siųstas laiškas, minintis pirmojo pašto atidarymą Australijos Antarktinėje teritorijoje.
  • 1 straipsnis. Antarktida gali būti būti naudojama tik taikiems tikslams; bet kokie kariniai veiksmai, pavyzdžiui, naujų ginklų bandymai, yra draudžiami, tačiau karinis personalas ar įranga gali būti naudojama moksliniams tyrimams ar kitiems nekariniams tikslams.
  • 2 straipsnis. Žemyno naudojimas moksliniams tyrimams galimas ir toliau.
  • 3 straipsnis. Bet kokia informacija, susijusi tyrinėjimais, mokslininkais, žemyno stebėjimais ir kitais duomenimis, neturi būti slepiama nuo kitų mokslinių stočių ar organizacijų.
  • 4 straipsnis. Sutartis draudžia bet kokius valstybių norus ar bandymus reikšti teritorinio suverenumo pretenzijas į regionus žemyne. Jokios naujos pretenzijos negali būti reiškiamos, kol galios sutartis.
  • 5 straipsnis. Branduolinių ginklų bandymai ar radioaktyvių atliekų saugojimas Antarktidoje yra draudžiami.
  • 6 straipsnis. Sutartis apima Antarktidos žemyną, visas jai priklausančias salas ir ją supančius vandenis, esančius į pietus nuo 60° pietų platumos.
  • 7 straipsnis. Pasirašiusios valstybės turi laisvą prieigą prie žemyno, bet kada gali atlikti įvairius stebėjimus, lankytis stotyse, naudoti ar apžiūrėti jose esančius įrenginius, transporto priemones, laivus, lėktuvus.
  • 8 straipsnis. Į stotis siunčiami dirbti mokslininkai ir pagalbinis personalas yra kiekvienos valstybės atskiras reikalas.
  • 9 straipsnis. Susitikimuose dalyvauja ir jie vyksta sutartį pasirašiusiose valstybėse.
  • 10 straipsnis. Visos sutartį pasirašiusios valstybės įsipareigoja sustabdyti bet kokią šalių veiklą, kuri prieštarauja sutarčiai.
  • 11 straipsnis. Visi ginčai turi būti išsprendžiami taikiai valstybių susitikimuose arba Tarptautinio Teisingumo Teisme.
  • 12 straipsnis. Antarkties sutartis gali būti keičiama ir taisoma bet kurio sutartį pasirašiusių valstybių susitikimo metu.
  • 13 straipsnis. Kiekviena valstybė turi patvirtinti šią sutartį atsižvelgiant į jos konstitucinius principus.
  • 14 straipsnis. Sutartis, parašyta anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, yra deponuojama JAV archyvuose.

Kiti susitarimai

Kiti susitarimai, kurių yra apie 200, buvo priimti Antarkties sutartį pasirašiusių valstybių susitikimuose ir patvirtintos jų atitinkamų valdžios institucijų. Pagrindinės priimtos sutartys yra:

  • Priemonės dėl Antarkties faunos ir floros išsaugojimo (sudaryta 1964 m., įsigaliojo 1982 m.)
  • Konvencija dėl Antarkties ruonių apsaugos (1972 m.)
  • Konvencija dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (1980 m.)
  • Konvencija dėl Antarkties mineralinių išteklių naudojimo reglamento (pasirašyta 1988 m., tačiau dar neįsigaliojusi)
  • Aplinkos apsaugos protokolas (pasirašytas 1991 m. lapkričio 4 d., o galutinai įsigaliojo 1998 m. sausio 14 d.)

Narių sąrašas

Valstybė-narė Prisijungė nuo
sutarties įsigalėjimo 		Prisijungė vėliau kaip
visavertė narė 		Prisijungė vėliau kaip
valstybė-stebėtoja 		Turimų stočių skaičius
Argentina (pretenzija)* 1961 m. birželio 23 d. 6 nuolatinės, 7 vasarą
Australija (pretenzija) 1961 m. birželio 23 d. 4 nuolatinės, 4 vasarą
Austrija 1987 m. gegužės 25 d.
Baltarusija 2006 m. gruodžio 27 d.
Belgija 1960 m. liepos 26d.
Brazilija 1983 m. rugsėjo 12 d. 1975 m. gegužės 16 d. 1 nuolatinė
Bulgarija 1998 m. gegužės 25 d. 1978 m. rugsėjo 11 d. 1 vasarą
Čekija (kaip Čekoslovakija) 1962 m. birželio 14 d.
Čilė (pretenzija)* 1961 m. birželio 23 d. 4 nuolatinės, 7 vasarą
Danija 1965 m. gegužės 20 d.
Ekvadoras 1990 m. lapkričio 19 d. 1987 m. rugsėjo 15 d.
Estija 2001 m. gegužės 17 d.
Graikija 1987 m. sausio 8 d.
Gvatemala 1991 m. liepos 31 d.
Indija 1983 m. rugsėjo 12 d. 1983 m. rugpjūčio 19 d. 1 nuolatinė, 1 vasarą
Ispanija 1988 m. rugsėjo 21 d. 1982 m. kovo 31 d. 1 nuolatinė
Italija 1987 m. spalio 5 d. 1981 m. kovo 18 d. 1 nuolatinė
Japonija 1960 m. rugpjūčio 5 d. 1 nuolatinė, 3 vasarą
Jungtinė Karalystė (pretenzija)* 1960 m. gegužės 31 d. 2 nuolatinės, 5 vasarą
JAV** 1960 m. rugpjūčio 18 d. 3 nuolatinės
Kanada 1988 m. gegužės 4 d.
Kinija 1985 m. spalio 7 d. 1983 m. birželio 8 d. 2 nuolatinės
Kolumbija 1989 m. sausio 31 d.
Kuba 1984 m. rugpjūčio 16 d.
Lenkija 1977 m. sausio 29 d. 1961 m. birželio 23 d. 1 nuolatinė
Malaizija 2011 m. spalio 31 d.
Monakas 2008 gegužės 30 d.
Naujoji Zelandija (pretenzija) 1960 m. lapkričio 1 d. 1 nuolatinė, 1 vasarą
Nyderlandai 1990 m. lapkričio 19 d. 1967 m. kovo 30 d.
Norvegija (pretenzija) 1960 m. rugpjūčio 24 d 1 nuolatinė
Pakistanas 2012 m. kovo 1 d.
Papua Naujoji Gvinėja 1981 m. kovo 16 d.
Peru 1989 m. spalio 9 d. 1981 m. balandžio 10 d.
Pietų Afrikos Respublika 1960 m. birželio 21 d. 1 nuolatinė
Pietų Korėja 1989 m. spalio 9 d. 1986 m. lapkričio 28 d. 1 nuolatinė
Portugalija 2010 m. sausio 29 d.
Prancūzija Prancūzijos Pietų Sritys (pretenzija) 1960 m. rugsėjo 16 d. 1 nuolatinė
Rumunija 1971 m. rugsėjo 15 d.
Rusija (kaip Tarybų Sąjunga)** 1960 m. lapkričio 2 d. 6 nuolatinės, 3 vasarą
Slovakija (kaip Čekoslovakija) 1962 m. birželio 14 d.
Suomija 1989 m. spalio 9 d. 1984 m. gegužė 15 d. 1 nuolatinė
Šiaurės Korėja 1987 m. sausio 21 d.
Švedija 1988 m. rugsėjo 21 d. 1984 m. kovo 24 d. 2 vasarą
Šveicarija 1990 m. lapkričio 15 d.
Turkija 1996 m. sausio 25 d.
Ukraina 2004 m. gegužės 27 d. 1992 m. spalio 28 d. 1 nuolatinė
Urugvajus 1985 m. spalio 7 d. 1980 m. sausio 11 d. 1 nuolatinė
Venesuela 1999 m. gegužės 24 d.
Vengrija 1984 m. sausio 27 d.
Vokietija
VDR 		1981 m. kovo 3 d.
1987 m. spalio 5 d. 		1979 m. vasario 5 d.
1974 m. lapkričio 19 d. 		1 nuolatinė, 1 vasarą

* Pretenzijų teritorijos sutampa.
** Pasiliko teisę reikalauti teritorijų.

Susitikimai

  viena iš pasirašiusiųjų bei pretenzijų turinti šalis
  viena iš pasirašiusiųjų bei pasilikusi teisę reikalauti pretenzijų šalis
  viena iš pasirašiusiųjų šalių, visavertė narė
  viena iš pasirašiusiųjų šalių, valstybė-stebėtoja
  sutarties nepasirašiusi šalis

Kasmetiniuose susitikimuose-forumuose yra sprendžiami įvairūs tarptautiniai Antarktidos regiono administraciniai bei valdymo klausimai. Nuo 1961 m. iki 1994 m. Antarkties sutarčių konsultaciniai susitikimai (angl. The Antarctic Treaty Consultative Meeting (ATCM)) vykdavo kartą per dvejus metus, tačiau 1994 m. susitikimai pradėti organizuoti kasmet.[3] Jie vyksta sutartį pasirašiusiose valstybėse, o kurioje šalyje vyks susitikimas yra nustatoma abėcėlės tvarka pagal valstybių pavadinimus anglų kalba. Tik 28 iš 50 sutartį pasirašiusių valstybių gali priimti sprendimus, o kitos 22 valstybės yra tik stebėtojos, t. y. turi teisę dalyvauti, bet neturi jokio lemiamo balso. Balsą kasmetiniuose susitikimuose turi pirmosios sutartį pasirašiusios valstybės (12 valstybių) bei dar 16 šalių, kurios yra pareiškusios susidomėjimą, t. y. tiesiogiai susijusios su Antarktida, jos tyrinėjimu ir kita svarbia moksline veikla šiame žemyne.[4]

Antarkties sutarčių sekretoriatas

2004 m. rugsėjo mėn. vieno iš Antarkties sutarties pasirašiusių valstybių susitikimo metu buvo įkurtas Antarkties sutarčių sekretoriatas (angl. Antarctic Treaty Secretariat). Sekretoriatas įsikūrė Buenos Airėse, Argentinoje. Janas Huberis (Nyderlandai) tapo pirmuoju sekretoriato vadovu ir šioje pozicijoje išbuvo penkerius metus iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Manfredas Reinke (Vokietija) pakeitė jį 2009 m. rugsėjo 1 d. ir vadovu buvo paskirtas ketverių metų laikotarpiui.
Veikla, kuria užsiima Antarkties sutarčių sekretoriatas, galima suskirstyti į keletą sričių:

  • Kasmetinių Antarkties sutarties konsultacinių susitikimų (angl. The Antarctic Treaty Consultative Meeting (ATCM)) ir Aplinkos apsaugos komiteto (angl. Committee for Environmental Protection (CEP)) susirinkimų rengimas ir organizavimas;
  • Palengvinti tam tikros informacijos mainus tarp sutartį pasirašiusių šalių, kas yra reikalaujama Aplinkos apsaugos protokole;
  • Rinkti, saugoti, organizuoti ir skelbti dokumentus, susijusius su Antarkties sutarčių sistema;
  • Tiekti ir paskleisti viešąją informaciją, susijusią su Antarkties sutarčių sistema bei pačia Antarktida.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

  1. ↑ http://www.ats.aq/e/ats.htm Archyvuota kopija 2011-06-03 iš Library of Congress
  2. ↑ http://polarconservation.org/education/plonearticle.2005-12-28.3597747204 Archyvuota kopija 2011-03-08 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ http://www.ats.aq/e/ats_meetings_atcm.htm Archyvuota kopija 2017-06-02 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ http://www.ats.aq/devAS/ats_parties.aspx?lang=e Archyvuota kopija 2009-04-22 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.