Birželio 13

Birželio 13 yra 164-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 165-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 201 diena.

• Katalikų šalys – Šv. Antanas.

Akvilina – Antanas – Antanina – Kunotas – Nina – Skalvė

• 1611 – ATR kariuomenė po 20 mėnesių apsiausties užėmė Smolenską.
• 1930 – šaudant į žemės taikinius, į Rėkyvos ežerą įsirėžė ir nuskendo viršilos Antano Kairaičio valdomas Lietuvos karo aviacijos naikintuvas Š-20L.
• 1940 – lakūnui mokiniui eiliniui Gediminui Janulevičiui skrydžio metu iškritus iš Lietuvos karo aviacijos naikintuvo Fiat C.R.20 (Nr. 38), nevaldomas lėktuvas sudužo. Pilotas išsigelbėjo parašiutu.
• 1988 – Sąjūdžio iniciatyvinė grupė pristatė veiklos programą, ėmė leisti nelegalų leidinį „Sąjūdžio žinios“;
• 2000 – LR Seimas priėmė įstatymą „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“. Įstatymą pasirašė tuometinis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

• 1702 m. – Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1762 m.).
• 1726 m. – Antanas Bartoševičius, pamokslininkas (m. 1768 m.).
• 1775 m. – Antanas Henrikas Radvila, didikas, kompozitorius, violončelininkas, Poznanės Didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas (m. 1833 m.).
• 1854 m. – Antanas Bataitis, Lietuvos knygnešys (m. 1932 m.).
• 1871 m. – Antanas Milukas, lietuvių visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, publicistas, kritikas (m. 1943 m.).
• 1874 m. – Konstantinas Aris, Lietuvos keliautojas, entomologas (m. 1941 m.).
• 1893 m. – Juozas Dalinkevičius, geologas, geografas, minerologas (m. 1980 m.).
• 1897 m. – Tadas Budraitis, kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys (m. 1962 m.).
• 1900 m. – Jonas Macijauskas, Lietuvos sovietinis karinis veikėjas, generolas majoras (1944 m.) (m. 1981 m.).
• 1904 m. – Kęstutis Bacevičius, lietuvių ir lenkų pianistas, kompozitorius, pedagogas (m. 1993 m.).
• 1908 m. – Alė Kalvaitytė-Velbasienė, Elena Kalvaitytė-Morkūnienė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (m. 2004 m.).
• 1913 m. – Leonas Prapuolenis, Lietuvos ekonomistas, politinis ir visuomenės veikėjas, rezistentas (m. 1972 m.).
• 1924 m. – Kęstutis Jonas Lynikas, Lietuvos chemikas, pinigų gamybos ekspertas, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1997 m.).
• 1925 m. – Juozas Šliažas, lengvaatletis, lengvosios atletikos propaguotojas, sporto pedagogas, profesorius, sporto organizatorius, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų (m. 2009 m.).
• 1928 m. – Antanas Barčas, Lietuvos teatro aktorius (m. 1990 m.).
• 1929 m. – Antanas Gradeckas, muzikos mokytojas, choro ir orkestro dirigentas (m. 2007 m.).
• 1931 m. – Antanas Grina, JAV ir Lietuvos ekonomistas.
• 1933 m.:
  • Mindaugas Maksimaitis, teisininkas, teisės istorikas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.
  • Vytautas Čepliauskas, choro dirigentas, pedagogas, socialinių (edukologija) mokslų daktaras, rašytojas.
• 1935 m. – Ugnė Karvelis, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja (m. 2002 m.).
• 1938 m. – Algimantas Antanas Greimas, inžinierius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
• 1942 m. – Antanas Dambrauskas, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Asta Antanina Tamulevičienė, Lietuvos ir Varėnos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m. – Donaldas Kajokas, Lietuvos rašytojas.
• 1955 m.:
  • Algimantas Stoncelis, gydytojas, Lietuvos ir Druskininkų savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Gintaras Kazlauskas, Lietuvos restauratorius.
• 1957 m.:
  • Alvydas Vaicekauskas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vidmandas Stonkus, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Česlavas Mickievič, poetas, istorikas, Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas (m. 2006 m.).
• 1962 m. – Daiva Leipuvienė-Nenėnaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1963 m. – Arvydas Sinkevičius, Lietuvos ir Lazdijų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Raimondas Šarūnas Marčiulionis, vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų ir vienas iš pirmųjų europiečių pradėjusių žaisti NBA.
• 1965 m. – Gintaras Goda, teisininkas, teisėtyrininkas penalprocesualistas komparatyvistas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas.
• 1966 m. – Gintautas Bartkus, teisininkas, verslo teisės advokatas, VU dėstytojas, Lietuvos politinis veikėjas (buvęs LR teisingumo ministras).
• 1980 m. – Deividas Norvilas, (sceninis vardas Deivis), Lietuvos dainininkas (tenoras), dainų kūrėjas, televizijos laidų ir renginių vedėjas.
• 1989 m. – Marius Pocevičius, Lietuvos režisierius, scenaristas, aktorius, renginių vedėjas.

• 1592 m. – Albertas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1558 m.).
• 1678 m. – Valentinas Bialavičius, poetas, dramaturgas (g. 1637 m.).
• 1821 m. – Jonas Oldakovskis, Vilniaus universiteto profesorius, teisės filosofas^[1] (g. 1785 m.).
• 1961 m. – Vytautas Kairiūkštis, Lietuvos tapytojas, pedagogas, dailėtyrininkas (g. 1890 m.).
• 1963 m. – Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos karinė, spaudos ir visuomenės veikėja (g. 1898 m.).
• 1964 m. – Antanas Kazilevičius, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1887 m.).
• 1973 m. – Jonas Aistis-Aleksandravičius, lietuvių lyrikas, eseistas (g. 1904 m.).
• 1994 m. – Stasys Lozoraitis, lietuvių diplomatas, visuomenės veikėjas, išeivijos aktyvistas JAV ir Italijoje, politikas, „Vilties prezidentas“ (g. 1924 m.).
• 1999 m. – Aleksandras Štromas, Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius (g. 1931 m.).
• 2009 m. – Aloyzas Paulikas, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1950 m.).
• 2010 m. – Juozas Gražulis, Lietuvos kunigas, pulkininkas leitenantas (g. 1956 m.).

• 313 m. – Nikomedijos mieste paskelbtas religijos laisvę užtikrinantis Milano ediktas, pasirašytas imperatorių Konstantino ir Valerijaus Licinijaus.
• 922 m. (apytikriai) – Pavolgio Bulgarija priėmė islamą.
• 964 m. – dokumento „Emilianenses Glosses“ (Emilijaus užrašai) sudarymo San Millán de Yuso vienuolyno bibliotekoje data, tradiciškai laikoma pirmuoju rašytiniu tekstu ispanų kalba.
• 1373 m. – Anglija ir Portugalija pasirašė taikos sutartį, galiojančią ir šiandien. Papildyta 1386, 1643, 1654, 1660, 1661, 1703, 1815 ir slaptu susitarimu 1899 m. ji yra seniausia galiojanti taikos sutartis.^[2]
• 1494 m. – europiečiai (Kristoforas Kolumbas) atrado Chuventudo salą.
• 1525 m. – susituokė Martynas Liuteris ir buvusi vienuolė Katharina von Bora. Vestuvių šventė įvyko po dviejų savaičių.
• 1625 m. – Anglijos karalus Karolis I vedė Prancūzijos karaliaus dukrą Henrietą Mariją.
• 1655 m. – Antrasis Anglijos - Olandijos karas: Loustofo (Lowestoft) mūšis.
• 1740 m. – Dženkinso ausies karas (isp. Guerra del Asiento) tarp Britanijos is Ispanijos (nuo 1739 iki 1748 m.): Džordžijos kolonijos gubernatoriaus Dž. Olgertopo (James Oglethorpe) vadovaujama kariuomenė pradėjo Sent Ogastino miesto (Florida) apsiaustį.
• 1782 m. – paskutinis Šveicarijoje užfiksuotas mirties bausmės už raganavimą atvejis (Anna Göldi arba Göldin).
• 1877 m. – Rusijos-Turkijos karas: Zivino mūšis, pasibaigęs taktine turkų pergale.
• 1886 m. – Didysis Vankuverio gaisras;
• 1895 m. – Prancūzijoje įvyko pirmosios automobilių lenktynės. Vidutinis automobilio greitis buvo 24 km per valandą;
• 1898 m. – Kanadoje įkurta Jukono teritorija su sostine Dosone (Dawson City);
• 1909 m. – Rusijos Dūmoje priimtas įstatymas, turėjęs sustiprinti Suomijos rusifikaciją;
• 1920 m. – JAV Pašto tarnyba oficialiai uždraudė paštu siųsti vaikus;
• 1926 m. – dvylikos dienų amžiaus Normą Džin Mortneson (būsimąją Marily Monroe) motina atidavė įtėviams;
• 1941 m. – naktį iš birželio 13 į 14 d. Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje sovietai pradėjo masines deportacijas;
• 1944 m. – Pirmoji Britų salų ataka sparnuotomis raketomis V-1.
• 1946 m. – spaudžiamas Alcide De Gasperi vyriausybės, Italijos karalius Umberto II išvyko į tremtį Portugalijoje;
• 1952 m. – "Katalinos istorija": Sovietų Sąjungos lėktuvai virš Baltijos jūros numušė neginkluotą Švedijos radioelektroninio stebėjimo lėktuvą Douglas DC-3A-360 Skytrain. Po trijų dienų SSRS KOP numušė ir Švedijos KOP gelbėjimo lėktuvą Consolidated PBY Catalina;
• 1983 m. – JAV prezidentas R. Reiganas Baltuosiuose rūmuose priėmė 200 Amerikos lietuvių, latvių, estų delegaciją. Pasirašė Baltų laisvės dienos proklamaciją;
• 1994 m. – sukurta Baltijos valstybių Ministrų Taryba.

• 40 m. – Gnėjus Julijus Agricola (lot. Gnaeus Julius Agricola), Romos karvedys ir politikas.
• 823 m. – Karolis II Plikagalvis, 843–877 m. Vakarų frankų karalius, 875–877 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (m. 877 m.).
• 839 m. – Karolis III Storasis, 884–887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876–887 m. Rytų frankų karalius, 881–887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius (m. 888 m.).
• 853 m. – Kordobos kalifo Muchamedo I įsakymu Kordoboje nukirsdintas Fandilas, ispanų vienuolis ir šventasis (g. 815 m.).
• 1584 m. – Mijamoto Musaši, garsus japonų samurajus, laikomas labiausiai įgudusiu kardininku istorijoje (m. 1645 m.).
• 1773 m. – Tomas Jungas, žymus anglų fizikas, pasižymėjęs įvairiapusiais gabumais (m. 1829 m.).
• 1831 m. – Džeimsas Klarkas Maksvelas, žymus škotų fizikas (m. 1879 m.).
• 1865 m. – William Butler Yeats, airių poetas^[3] (m. 1939 m.).
• 1870 m. – Jules Jean Baptiste Vincent Bordet, 1919 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (m. 1961 m.).
• 1876 m. – Viljamas Gosetas, anglų statistikas. Geriausiai žinomas Student (Studento) slapyvardžiu, kuriuo pasirašinėdavo savo mokslinius straipsnius. Pagrindinis nuopelnas – Studento t - skirstinys (m. 1937 m.).
• 1897 m. – Paavo Johanesas Nurmi, suomių vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikas, daugkartinis olimpinis čempionas bei pasaulio rekordininkas (m. 1973 m.).
• 1901 m. – Tagė Erlanderis, filosofas, Švedijos politinis veikėjas (m. 1985 m.).
• 1928 m. – John Forbes Nash, 1994 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[5].
• 1929 m. – Viktoras Georgijevičius Veselago, rusų mokslininkas fizikas, 1967 m. pateikęs medžiagos su neigiamu lūžio rodikliu idėją.
• 1930 m. – Ryszard Jerzy Kukliński, lenkų karininkas (pulkininkas), CŽV agentas (slapyvardis Jack Strong) (m. 2004 m.).
• 1935 m. – Christo ir Jeanne-Claude, XX a. antros pusės ir XXI a. pr. JAV menininkų pora, vyras ir žmona, kūrę monumentalius aplinkos dailės kūrinius.
• 1944 m. – Ban Ki Munas, Pietų Korėjos diplomatas, dabartinis JTO generalinis sekretorius.
• 1948 m. – Borisas Cepovas, Rusijos diplomatas, Nepaprastasis ir įgaliotasis pasiuntinys.
• 1949 m. – Ana Drujan, rašytoja ir mokslo populiarintoja.
• 1953 m. – Tim Allen, JAV komikas ir aktorius. Labiausiai žinomas dėl vaidmens situacijų komedijoje „Home Improvement“. 1999 m. pelnė žvaigždę Holivudo žvaigždžių alėjoje.
• 1954 m.:
  • Andrejus Leperis, lenkų politikas, nuo 2006 gegužės Lenkijos vicepremjeras, žemės ūkio ministras.
  • Vilis Krištopanas, Latvijos politikas, buvęs Latvijos Ministras pirmininkas.
• 1966 m. – Grigorijus Jakovlevičius Perelmanas, rusų matematikas.
• 1968 m. – David Gray, britų dainininkas, dainų kūrėjas.
• 1970 m.:
  • Mikaelis Ljungbergas, švedų imtynininkas (m. 2004 m.).
  • Julián Gil, argentiniečių modelis ir aktorė.
• 1978 m. – Ričardas Kingsonas, Ganos futbolo rinktinės ir Wigan Athletic FC klubo vartininkas. Turi Turkijos pilietybę. Jo brolis yra Heart of Midlothian klubo saugas Laryea Kingston.
• 1980 m.:
  • Florenas Maluda, futbolininkas, Prancūzijos rinktinės ir Chelsea klubo saugas.
  • Jaun Carlos Navarro, Ispanijos krepšininkas, katalonas.
  • Sarah Connor Terenzi, vokiečių dainininkė^[6].
• 1982 m. – Kenenisa Bekele, Etiopijos bėgikas, olimpinis ir pasaulio čempionas ir rekordininkas. Bėgiko Tariku Bekele vyresnysis brolis.
• 1984 m. – Neri Kastiljas, Meksikos futbolininkas. Nacionalinės rinktinės ir Rusijos Dniepropetrovsko „Dnìpro“ klubo puolėjas.

• 976 m. – Mansuras I, Samanidų imperijos (Persija) emyras.
• 1036 m. – Ali za-Zahir, Fatimidų kalifas (g. 1005 m.).
• 1231 m. – Antanas Paduvietis, Romos katalikų bažnyčios šventasis, Bažnyčios mokytojas, misionierius, garsus pamokslininkas (g. 1195 m.).
• 1876 m. – Michailas Aleksandrovičius Bakuninas, gerai žinomas Rusijos anarchistas (g. 1814 m.).
• 1886 m. – Liudvikas II, Bavarijos karalius (g. 1845 m.)
• 1926 m. – Nikolajus Čcheidzė, darbininkas, Rusijos ir Gruzijos politinis veikėjas (g. 1864 m.).
• 1946 m. – Žiulis Guerinas, amerikiečių freskų tapytojas, dailininkas ir iliustratorius (g. 1866 m.).
• 1965 m. – Martinas Buberis, žydų kilmės austrų filosofas egzistencialistas, vertėjas ir pedagogas (g. 1878 m.).
• 1972 m. – Georg von Békésy, 1961 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4] (g. 1899 m.).
• 1980 m. – Walter Rodney, Gajanos politikas (g. 1942 m.).
• 1998 m. – Lusijus Kosta, brazilų architektas, urbanistas, architektūrologas (g. 1902 m.).