Ejektyviniai priebalsiai
Ejektyviniai priebalsiai – neplautiniai (nepulmonaliniai) priebalsiai, daugiausia sprogstamieji, tariami užverta balsaskyle, gerkloms greitai judant aukštyn, o tada atpalaiduojant burnos sanglaudą. Tariant pulmonalinius sprogstamuosius priebalsius, perteklinis spaudimas artikuliaciniame aparate atsiranda dėl iš plaučių išeinančio oro, o tariant ejektyvinius priebalsius perteklinis spaudimas išgaunamas oro spaudimu tarp užvertos balsaskylės ir burnos sanglaudos.
Ejektyvinius priebalsius vartoja apytiksliai 20 % kalbų, tarp jų indėnų, afrikiečių, itelmenų ir Kaukazo. Šie priebalsiai žymimi apostrofu: [kʼ], [pʼ], [tʼ], [t͡sʼ], [t͡ʃʼ], [sʼ], [ʃʼ] ir t. t.[1]
Unikode vartojamas specialus apostrofas (ʼ) (U+02BC), besiskiriantis ir nuo paprastojo apostrofo, ir nuo minutės ženklo (′).
Pasak K. Evereto 2013 m. paskelbtų duomenų, ejektyviniai priebalsiai būdingi daugiausia kalnuotose vietovėse vartojamoms kalboms.[2]
TFA sąrašas
| Abilūpiniai | Lūpų dantiniai |
Liežuviolūpiniai | Dantiniai | Alveoliniai | Lūpųalveoliniai | Postalveoliniai | Retrofleksiniai | Alveoliniaipalataliniai | Palataliniai | Gomuriniai | Lūpų gomuriniai |
Liežuvėliniai | Epiglotaliniai | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sprogstamieji (skardieji) |
pʼ | t̪ʼ | tʼ | t͡pʼ | ʈʼ | cʼ | kʼ ɡ͡kʼ (ɡʼ) |
qʼ ɢ͡qʼ (ɢʼ) |
ʡʼ | |||||
| Afrikatos (skardžiosios) |
p̪fʼ | t̪θʼ | tsʼ d͡tsʼ (dzʼ) |
tʃʼ d͡tʃʼ (dʒʼ) |
ʈʂʼ | tɕʼ | kxʼ ɡ͡kxʼ (ɡɣʼ) |
qχʼ ɢ͡qχʼ (ɢʁʼ) |
||||||
| Pučiamieji | ɸʼ | fʼ | θʼ | sʼ | ʃʼ | ʂʼ | ɕʼ | xʼ | χʼ | |||||
| Šoninės afrikatos | tɬʼ | c𝼆ʼ (cʎ̝̊ʼ) | k𝼄ʼ (kʟ̝̊ʼ) | |||||||||||
| Šoniniai pučiamieji | ɬʼ | |||||||||||||
| Virpamieji | (teoriniai) | |||||||||||||
| Nosiniai | (teoriniai) | |||||||||||||
Išnašos
- ↑ „IPA: non-pulmonic consonants“. International Phonetic Association (anglų). 2005. Suarchyvuotas originalas 2017-10-29. Nuoroda tikrinta 2024-08-18.
- ↑ „Evidence for Direct Geographic Influences on Linguistic Sounds: The Case of Ejectives“. Suarchyvuotas originalas 2013-10-05. Nuoroda tikrinta 2024-08-18.
- ↑ Bickford & Floyd (2006) Articulatory Phonetics, Table 25.1, augmented by sources at the articles on individual consonants