Erfurto senoji sinagoga
Erfurto senoji sinagoga | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | ![]() |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iv |
![]() |
1656 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 2023 (45 sesija) |
![]() |
Erfurto senoji sinagoga |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Erfurto senoji sinagoga (vok. Alte Synagoge, jid. אלטע שול, ערפורט; hebr. בית הכנסת הישן (ארפורט)) – buvusi sinagoga, stovinti Vokietijoje, Tiuringijos žemėje, Erfurte. 2023 m. sinagoga įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl išsaugoto autentiškumo ir viduramžių žydų bendruomenių gyvenimo liudijimo.
Sinagoga Erfurte yra viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių sinagogų Europoje. Dauguma pastato dalių datuojamos maždaug 1250–1320 m.[1] Dėl to, kad pastato stogas išlikęs nepažeistas, manoma, kad tai yra seniausias autentiškas sinagogos pastatas Europoje ir pasaulyje.[2]
Išsaugojimo istorija
Seniausios pastato dalys datuojamos 1094 m. Apie 1270 m. buvo pastatyta Didžioji sinagoga, apimanti senojo pastato dalis. Maždaug tuo metu datuojama ir vakarinė pastato siena. Joje yra šeši originalūs langai. 1300–ųjų pradžioje buvo pastatytas dar vienas aukštas.
1349 m. daugelis Erfurto gyventojų mirė nuo Juodosios mirties epidemijos, dėl kurios buvo kaltinami žydai. Dėl kilusio pogromo (dabar žinomo kaip Erfurto žudynės) žuvo nuo 100 iki 1000 žydų, o likusieji pabėgo iš miesto. Sinagoga buvo apgriauta, ir Erfurto miesto taryba perėmė pastato kontrolę. Vėliau jis buvo parduotas vietos verslininkui, kuris pastatą naudojo kaip sandėlį, išplėtė rūsį ir atliko nemažai kitų renovacijos darbų.
Nuo XIX a. pastatas buvo naudojamas kaip pobūvių salė, restoranas ir net boulingo žaidimo vieta. Taip buvo primiršta pirminė pastato funkcija, kuri leido jam išlikti nacių valdymo laikotarpiu.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje kilo susidomėjimas senuoju pastatu. Architektūros istorikas Elmaras Altaseris 1992 m. pradėjo tyrinėti sinagogos istoriją. 1998 m. Erfurto miesto taryba išpirko šį nekilnojamąjį turtą, vykdė pastato tyrimų bei konservacijos veiklą. Kartu buvo išsaugota ir prikelta viso pastato (ne tik sinagogos) istorija.
2007 m. archeologai prie senosios sinagogos aptiko retą ir gerai išsilaikiusią žydų ritualinę pirtį – mikvah. Nuo 2009 m. sinagoga naudojama kaip vietos žydų istorijos muziejus. Joje saugomas Erfurto lobis – viduramžių monetų, auksakalių darbų ir juvelyrinių dirbinių, rastų 1998 m., rinkinys. Muziejaus ekspozicijoje taip pat yra Erfurto hebrajų rankraščių faksimilės – svarbi XII–XIV a. religinių tekstų kolekcija, priklausiusi viduramžių žydų Erfurto bendruomenei.
2015 m. Erfurto senoji sinagoga, mikvah ir mūrinis namas buvo pasiūlyti įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2023 m. Erfurto senoji sinagoga gavo UNESCO pasaulio paveldo statusą.
Galerija
-
Senoji sinagoga, 2024 m.
-
Interjero fragmentas
-
Istorinio fasado senieji langai
-
Vienas iš įėjimų
Išnašos
- ↑ „Old synagogue and Mikveh in Erfurt“. Permanent Delegation of Germany to UNESCO. UNESCO World Heritage Centre. 2015. Nuoroda tikrinta 2017-06-04.
- ↑ „Old synagogue“. Jewish Life in Erfurt. Nuoroda tikrinta 2016-10-31.
Nuorodos
- Erfurt Tourismus. Old Synagogue and Erfurt Treasure
- Visit Thuringia. Old Synagogue
- Jewish-Medieval Heritage of Erfurt UNESCO Collection on Google Arts and Culture