Gerhard Schröder

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gerhardas Šrioderis vok. Gerhard Fritz Kurt Schröder
Gimė	1944 m. balandžio 7 d. (79 metai) Viorene, dab. Blombergo miesto dalis, Lipės apskritis
Tėvas	Fricas Šrioderis
Veikla	Vokietijos politikas, 1998–2005 m. ėjęs kanclerio pareigas, visuomenės veikėjas, vadybininkas, teisininkas
Partija	SPD
Alma mater	1971 m. Getingeno universitetas
Vikiteka	Gerhard Schröder

Gerhardas Šrioderis (vok. Gerhard Fritz Kurt Schröder; 1944 m. balandžio 7 d. Viorene, dab. Blombergo miesto dalis, Lipės apskritis) – Vokietijos politikas (SPD), 1998–2005 m. ėjęs kanclerio pareigas, visuomenės veikėjas, vadybininkas, teisininkas.

2000 m. birželio 7 d. viešėjo Lietuvoje.

Veiklos pradžia

Šeima

Gerhardas užaugo 5 vaikų darbininko šeimoje, turi įbrolį Lotarą Voselerį. Jo tėvas Fricas Šrioderis (g. 1912 m. rugsėjo 12 d.) buvo keliaujantis mugių darbininkas. 1944 m. spalį, būdamas 32 metų, jis žuvo Rumunijoje – kelis mėnesius prieš savo sūnaus Gerhardo gimimą.

Gerhardas buvo atleistas nuo privalomosios karo tarnybos, kadangi jis šeimoje buvo vienintelis sūnus vokiečio, žuvusio II Pasauliniame kare.

Mokslai ir darbas

1951–1958 m. baigė pagrindinę (tuo metu – liaudies Volksschule) mokyklą. Po to mokėsi profesinėje mokykloje, lygiagrečiai dirbo Lemgo miestelyje, laisvalaikiu neblogai žaidė futbolą „TuS Talle“ klube. 1961 m. G. Šrioderis sėkmingai baigė profesinį mokymą, išlaikė egzaminus ir tapo mažmeninės prekybos verslo organizatoriumi (Einzelhandelskaufmann). 1961–1963 m. G. Šrioderis dirbo pagalbiniu darbininku statybose bei tarnautoju įmonėje Getingene.

1962–1964 m. baigė vakarinę mokyklą ir įgijo vidurinį išsilavinimą (Mittlere Reife). Abitūros egzaminus laikė 1964–1966 m. besimokydamas Suaugusiųjų švietimo kolegijoje Bylefelde ir tik po to gavo brandos atestatą. 1966–1971 m. Gerhardas Šrioderis studijavo teisę Getingeno universitete, 1971 m. išlaikė pirmąjį ir 1976 m. antrąjį valstybinius egzaminus (Staatsexamen).

1976 m. tapo advokatu, 1978–1990 m. aktyviai vertėsi advokato praktika.

Karjera

Politika

1998–2005 m. ėjo Vokietijos Vyriausybės vadovo pareigas, sprendė svarbiausius Vokietijos politikos klausimus ir formavo jos strategiją bei įgyvendinimą.

Verslas

2005 m. kancleris G. Šrioderis tapo Rusijos koncerno „Gazprom“ Stebėtojų tarybos pirmininku. Toks netikėtas karjeros posūkis labai nustebino tiek Vokietijos, ES, Europos Parlamento narius, tiek ir įvairių valstybių politikus bei žiniasklaidą. Ekskancleris, ilgą laiką derėjęsis dėl dujotiekio Baltijos jūros dugnu tiesimo, gavo aukštą (vadovaujamą) postą Rusijos energetikos sektoriuje: tapo stebėtojų tarybos pirmininku stambioje bendrovėje.

G. Šrioderio metinis atlyginimas – 250 000 eurų per metus. Kilus skandalui, tarptautinėje bei Vokietijos, ES narių žiniasklaidoje teigiama, kad V. Putino vadovaujamai Rusijai pavyko įsiūlyti netiesioginį kyšį vienam buvusiam svarbiausių ES šalių vadovų.

Rusijos žiniasklaida išplatino ironiškus vertinimus (pareiškimus), kad už tokią palyginti menką sumą (kokią gaus G. Šrioderis dirbdamas Rusijos koncerne) neįmanoma papirkti kad ir Rusijos dūmos deputato.

Konsultacinė veikla

Gerhardas Šrioderis taip pat dirba konsultantu Rotšildo investiciniame banke (Investmentbank Rothschild) bei Šveicarijos Ringier-Verlag leidykloje. Greta šios veiklos jis yra JAV PR agentūrų laisvai samdomas referentas bei kalbėtojas, už savo veiklą gaunantis autorinius honorarus.

Apdovanojimai

Gerhardui Šrioderiui 2006 05 23 Rygoje buvo paskirtas Didžiausios nesėkmės politikoje Murphy prizas – už tai, kad pasitraukęs iš Bundeskanclerio posto, politikas apsiėmė vadovauti europinio masto projektui – Šiaurės Europos dujotiekiui, ignuoruojant ES narių Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesus.

Ž • A • R Vokietijos kancleriai Šiaurės Vokietijos sąjunga (1867–1871) Otto von Bismarck Vokietijos imperija (1871–1918) Otto von Bismarck • Leo von Caprivi • Prince Chlodwig zu Hohenlohe-Schillingsfürst • Bernhard von Bülow • Theobald von Bethmann-Hollweg • Georg Michaelis • Georg von Hertling • Prince Maximilian of Baden • Friedrich Ebert Veimaro Respublika (1919–1933) Philipp Scheidemann • Gustav Bauer • Hermann Müller • Konstantin Fehrenbach • Joseph Wirth • Wilhelm Cuno • Gustav Stresemann • Wilhelm Marx • Hans Luther • Wilhelm Marx • Hermann Müller • Heinrich Brüning • Franz von Papen • Kurt von Schleicher Nacistinė Vokietija (1933–1945) Adolfas Hitleris • Joseph Goebbels • Count Schwerin von Krosigk (Pagrindinio ministro) Vokietijos Federacinė Respublika (1949–) Konrad Adenauer • Ludwig Erhard • Kurt Georg Kiesinger • Willy Brandt • Helmut Schmidt • Helmut Kohl • Gerhard Schröder • Angela Merkel • Olaf Scholz