Griaučiai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Griaučiai




Duomenys

Klasifikacija
Graikiškai	σκελετός
MeSH	D012863
TA98	A02.0.00.000
TA2	352
FMA	2021

Griaučiai, skeletas – kūno struktūrinis pagrindas, atliekantis atraminę ir apsauginę funkcijas ir kartu su raumenimis sudarantis ertmes, kuriose išsidėstę gyvybiškai svarbūs organai. Pavyzdžiui, galvos smegenis saugo kaukolė, nugaros smegenis – stuburas, plaučius ir širdį – krūtinės ląsta ir pan. Organizmas gali judėti todėl, kad kaulai sudaryti kaip ilgi ir trumpi svertai, sujungti paslankiomis jungtimis – sąnariais ir juos judinančiais raumenimis, kuriuos valdo nervų sistema. Judėjimas yra viena svarbiausių gyvo organizmo prisitaikymo prie aplinkos reakcijų ir vienas pagrindinių bruožų, skiriančių gyvūnus nuo augalų. Svarbiausia griaučių paskirtis – sutvirtinti kūną. Prie jų priaugę raumenys.

Kaulai

Griaučių kaulai yra:

Ilgieji panašūs į tvirtą vamzdį, jų abu galai turi glotnius sąnarinius paviršius. Priklauso rankų ir kojų kaulai.
Trumpieji: jų vidurys yra iš korėto kaulo, o paviršių dengia plonas labai tvirto kaulo sluoksnis. Priklauso rankų ir kojų pirštų kaulai.
Plokštieji: juos sudaro tvirtas išorinis kaulas su plonu akyto kaulo sluoksniu viduje. Priklauso kaukolė, kuri saugo nuo pažeidimų smegenis, dubenkaulis ir kita.
Netaisyklingieji – gana minkšti, nes turi daug korėtos medžiagos; juos dengia plonas tvirto kaulo sluoksnis.

Žmogaus skeletas

Naujagimis turi ~270 kaulų, keturiolikmetis turi ~356, tačiau bręstant kai kurie kaulai suauga. Subrendusio žmogaus skeletą sudaro 200 kanoninių kaulų, 6 klausomieji ir įvairus skaičius sezamoidinių (maži kauliukai tarp sausgyslių) iš viso ~228 kaulai.

Žmogaus griaučiai skirstomi į ašinį ir pridėtinį skeletą. Ašiniam skeletui priklauso stuburas, krūtinės ląstos kaulai, poliežuvinis kaulas ir kaukolė. Pridėtiniam skeletui priklauso apatinių ir viršutinių galūnių kaulai.